Istorija

Barzdžių Medsėdžiai – kaimas Imbarės apylinkėje, Kretingos rajone, apie 3,5 km į PV nuo Salantų¹. Barzdžių kaimas Platelių dvarui priklausančioje žemėje pirmąkart paminėtas 1585 m. sudarytame Platelių seniūnijos inventoriuje³. Kaimas buvo kupetinis³ ir sunyko 1709–1711 m. maro metu³. Antroje XVIII a. pusėje kaimas atsigavo³. Augant gyventojų skaičiui ir didėjant žemės ūkio produkcijos paklausai, plėšininėje miško ir bendrųjų ganyklų žemėje ėmė kurtis vienkieminės nausėdijos – užusieniai³. Barzdžių žemdirbiai paversti baudžiauninkais Platelių dvarą 1797 m. įsigijus grafams Šuazeliams-Gufjė³. Aplink kaimą susiformavo 17 užusienių, to meto rusiškuose žemėlapiuose vadinti „застенoк Барздзе“³. Iki XIX a. Barzdžių Medsėdžiai (žemaitiškai: medė – miškas, sėda – sodyba) buvo vakarinis kaimo žemių užusienis³. XX a. pradžioje kupetinis Barzdžių kaimas buvo išskaidytas į vienkiemines sodybas^{3, 4}. 1949 m. Barzdžių kaimas priskirtas Salantų tarybiniam ūkiui³. Barzdžiai priklausė Kalnalio, o nuo 1963 m. Imbarės apylinkei³.

Kaip nurodo istorikas Julius Kanarskas, Igno Jablonskio etnokultūrinės veiklos sąvado sudarytojas, rinkdamas duomenis apie seniausias šiaurės vakarų žemaičių sodybas, ypač gyvenamuosius namus (trobas), I. Jablonskis 1968 m. išaiškino seniausią Lietuvoje, 1643 m. datuojamą, medinį etnoarchitektūros statinį – Kripų namą Barzdžių Medsėdžiuose². Ignas Jablonskis savo straipsnyje „Žemaitiška troba, statyta 1643 m.“ detaliai aprašo patį pastatą¹. Namo išorinės sienos apkaloje įrėžti skaitmenys „1643 m.“¹ I. Jablonskio nuomone tai įrašas apie XVIII a. vidurį trobos remonto metu perkeltas nuo sunaikintos išorinių durų staktos¹. Sodyboje yra klojimas, klėties nėra¹. Trobos ilgis – 11,31 m., o plotis – 5,87 m¹. I. Jablonskis nurodo du pastato remontus: XVIII a. pirmoje pusėje arba viduryje (kapitalinis, perstatyta vakarinė siena, sudėtos grindys, įrengtos naujos lubos, pastatytas kaminas) ir XIX a. antroje pusėje (pristatyta kamara)¹.

Namo datavimas

1969 m. iš namo dendrochronologinių tyrimų metu paimta eglės nuopjova datuota 1775 m. Nėra išlikę informacijos iš kokios namo dalies mėginys buvo paimtas. Tirta mediena panaudota trobos kapitaliniam remontui XVIII a. Remiantis Igno Jablonskio duomenimis, namas kapitaliai remontuotas XVIII a. pirmoje pusėje ar viduryje¹. Vis dėlto, dendrochronologinis pastato datavimas rodo, kad šis kapitalinis remontas vyko ne XVIII a. viduryje, o amžiaus antroje pusėje, 1776 m.

Literatūra

1. Jablonskis I. 1971. Žemaitiška troba, statyta 1643 m. Kraštotyra. Vilnius, p. 197–204.
2. Kanarskas J. 2006. Etnokultūrinė Igno Jablonskio veikla. Kretingos muziejus. [Prieiga 2023-07-03]
3. Kanarskas J. Istorijos verpetuose išsilaikęs Barzdžių kaimas. Kretingos krašto savaitraštis „Švyturys“. 2019-12-10. [Prieiga 2023-07-03]
4. Barzdžių Medsėdžiai. Vikipedija, Laisvoji enciklopedija. [Prieiga 2023-07-03]