Veliuona, išsidėsčiusi Nemuno apatinėje ir viršutinėje terasoje, pirmą kartą paminėta kronikose kovų su kryžiuočiais metu¹. 1501 m. Veliuonai suteiktos Magdeburgo teisės². Miestelis tapo svarbiu ekonominiu centru². Jame buvo upinių laivų prieplauka, muitinė, prekybos punktas². Veliuoną valdė Radvilos, Chodkevičiai, Ostrogiškiai, Bžostovskiai, Sluckai, Poniatovkiai, Zaleskiai, Pralinskai, Vakseliai^{2, 3}.

Dvaro istorija

Veliuonos dvaro klasicistinę medinę sodybą XIX a. pirmajame ketvirtyje pastatė dvarininkas Mykolas Zaleskis². Kitais duomenimis dvaro rūmai pastatyti 1818–1820 m³. Rūmai – vieno aukšto, stačiakampio plano, aukštu stogu². Vėliau statmenai medinei pastato daliai pristatytas dviaukštis mūrinis priestatas². Pastato centre buvo reprezentacinė salė, o šalia jos – gyvenamieji kambariai². Vakariniame rūmų gale buvo kontora, rytiniame – virtuvė su po ja įrengtais skliautuotais rūsiais². Nors rūmų interjeras nebuvo itin puošnus, nurodoma buvus lubų lipdinius, parketą, kilimus, rokoko stiliaus baldus². Dvaro krosnių kokliai puošti reljefiniais ornamentais². Dvarą valdant Zenonui Zaleskiui rūmuose sukaupta retų paveikslų kolekcija². Veliuonos dvare 1852 m. gimė Vladislovas Zaleskis, vėliau tapęs Tebų arkivyskupu ir apaštaliniu nuncijumi². Paskutiniai Veliuonos dvaro savininkai buvo švedų kilmės didikai Vakseliai, nusipirkę dvarą 1909 m².

Rūmų datavimas

Penkios medinių konstrukcijų nuopjovos, paimtos 1982 m., sėkmingai datuotos. Viena pušies nuopjova datuota 1781 m., bet joje nėra išlikusių dalies balanos rievių. Balanos rievių rekonstrukcija matematiniais metodais rodo kad pušis kirsta tarp 1803 ir 1816 m. (68% tikimybė), o datos mediana – 1816 m. Dvi eglės nuopjovos datuotos 1811, 1814 m. Šiose nuopjovose nėra išlikusios paskutinės rievės. Kitos dvi nuopjovos su išlikusiomis paskutinėmis rievėmis datuotos 1816 m. Apibendrinus galima sakyti, kad medžiai Veliuonos dvaro rūmų statybai buvo kirsti 1816/1817 m. žiemą, o statybos greičiausiai pradėtos 1817 m. Todėl remiantis dendrochronologinio tyrimo rezultatais dvaro statybą, arba jos pradžią, reiktų ankstinti vieneriais metais nei nurodyta literatūroje³.

Literatūra

1. Semaškaitė I. 2003. Lietuvos pilys ir dvarai. Vilnius: Algimantas, p. 103.
2. Ten pat., p. 104.
3. Veliuonos dvaras. Vikipedija, Laisvoji enciklopedija. [Prieiga 2022-03-20]