Surviliškio Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra Surviliškyje prie Kėdainių–Krekenavos kelio, Nevėžio dešiniajame krante¹. Bažnyčia medinė, pastatyta 1791 m., turi baroko ir klasicizmo bruožų¹.

Bažnyčios istorija

Pirmoji bažnyčia Surviliškyje pastatyta tarp 1592 ir 1597 m.^{1, 2}. Surviliškio bažnyčia pastatyta panašiu laiku kaip ir Apytalaukio galėjo būti atsvara evangelikų-reformatų tikėjimo vyravimui Kėdainiuose³. 1683 m. bažnyčiai padovanotas Bučionių kaimas¹. Kaimas minimas kaip Surviliškio klebono nuosavybė 1784 m. Ukmergės dekanato vizitacijos akte³.

Klebonas Juozapas Zibartas su parapijiečiais 1791 m. pastatė naują medinę bažnyčią^{1, 2}. Surviliškio kapinėse 1800 m. pastatyta koplyčia⁴. F. Semelevičius, Surviliškio klebonas nuo 1863 iki 1891 m., bažnyčią suremontavo¹. 1921 m. bažnyčia perdažyta¹. Bažnyčia kryžminio plano, fasadas klasicistinis, o stogą puošia penki barokiniai kriaušės pavidalo bokšteliai ir ornamentuoti kryžiai^{1, 2}. Šventoriuje stovi trijų tarpsnių medinė varpinė, kurios stogas užbaigtas tokiu pat bokšteliu kaip ir bažnyčios².

Surviliškio parapijos senosiose kapinėse yra palaidotas garsusis kryždirbys, liaudies menininkas Vincas Svirskis (1835–1916)⁵. Bažnyčią aptarnauja Kėdainių Šv. Juozapo parapija⁵.

Bažnyčios datavimas

Tyrimų metu 2019 m. bažnyčioje rasta net trijų rūšių mediena: pušies, eglės ir ąžuolo. Datuoti bažnyčios sienojai, pastogės medinės konstrukcijos, varpinės sienojai bei senas varpo laikiklis.

Seniausia mediena yra išlikusi iš dabartinės bažnyčios statybos laiko. 1791/1792 m. žiemą kirsta perdangos sija (pirma nuotrauka). Tai rodo, kad bažnyčios statybos darbai nebuvo baigti 1791 m., o vyko ir 1792 m. Dideli bažnyčios tvarkymo darbai vyko XIX a. penktajame dešimtmetyje. Dvi perdangos sijos ir bokštelio vainiko sija datuotos 1840, 1841 ir 1843 m (antra, trečia ir penkta nuotraukos). Pušys šioms konstrukcijoms kirstos 1840/1841, 1841/1842 ir 1843/1844 m. žiemą, o įrengimo darbai vyko 1841–1844 m. Bažnyčia vėl remontuota 1861 m. Šiam remontui pušys kirstos 1860/1861 m. žiemą (ketvirta, šešta nuotraukos) ir naudotos bažnyčios perdangos sijoms ir bokštelio vainikui. Pirmo aukšto pušinis sienojas datuotas 1877 m. Tačiau jame nėra išlikę visos balanos rievės. Trūkstamų balanos rievių rekonstrukcija rodo, kad mediena kirsta XIX a. pabaigoje, tarp 1881 ir 1899 m.

Senas ąžuolinis varpo laikiklis, šiuo metu naudojamas kaip varpinės vidinis slenkstis, datuotas 1797 m. Kadangi jame yra išlikę 7 balanos rievės, matome, kad ąžuolas kirstas tarp 1798 ir 1808 m. Galima daryti prielaidą, kad minėtas laikiklis yra išlikęs iš statybos laiko, o varpinė pastatyta keliais metais vėliau nei bažnyčia. Varpinės pirmo aukšto mediena datuota 1817 ir 1870 m. Kadangi pavyzdžiai neturi išlikusių išorinių balanos rievių bei šerdies, tegalime konstatuoti, kad pušys kirstos po 1817 ir po 1870 m. Varpinės antro aukšto pušies mediena datuota 1855, 1866 ir 1871 m. Tai rodo, kad varpinė buvo dažnai remontuojama: 1856, 1867 ir 1872 m.

Literatūra

1. Misius K., Šinkūnas R. 1993. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, Pradai, p. 153.
2. Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, in: Kandrotienė D. 2010. Kauno arkivyskupijos bažnyčios. Kaunas, Terra Publica, p. 145.
3. Kamuntavičienė V., Šinkūnaitė L. 2012. Apytalaukio parapija. Mikrobendruomenės istorija. Kaunas, VDU leidykla, p. 24.
4. Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia. Vikipedija, Laisvoji enciklopedija [prieiga 2022-04-07].
5. Surviliškio parapija. Kauno arkivyskupijos internetinė svetainė [prieiga 2022-04-07].