Pavadinimas | Užbradumės kaimo karčema | Pastatas | karčema |
Savininkas | Rumšiškių liaudies buities muziejus | Koordinatės | 54º51’52,1” Š. pl., 24º11’32,9” R. ilg. |
Savivaldybė | Kaišiadorių r. | Adresas | L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės |
Statybinė medžiaga | medis | Stilius | liaudies |
Pastatyta | 1577 m1. | Remontuota | 1764, XIX a. vid., XIX a. antra pusė |
Užbradumės kaimo karčema atkelta į LLBM iš Varduvos sen., Plungės r. 1970 m1. Pastato istorijaEsama palyginti mažai informacijos apie Užbradumės kaimo karčemos istoriją. Pastatas pirmą kartą tyrinėtas dendrochronologų 1969 m. Įrašas medienos pavyzdžių inventorizacinėje knygoje byloja: „Lietuva, Plungės r., Varduvos ap., Užbradumės km., Anderson Verner karčema, 1969 m”. Remiantis 1577 m. data įrėžta galinėje sienoje, manoma, kad pastatas statytas XVI a1. Pastato ilgis – 22,6 m, plotis – 9,9 m1. Smuklė susideda iš dviejų dalių: vežiminės su tvartu arkliams ir gyvenamosios dalies1. Papildomos informacijos suteikia L. Lekavičiaus užrašyti Andersono Vernerio atsiminimai karčemos perkėlimo į LLBM metu2. Šis dviejų puslapių dokumentas saugomas LLBM archyve. Andersonas Verneris 1970 m. buvo apie 73 metų amžiaus, t.y. gimęs XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje. Jis pasakoja, kad Andersono tėvas dirbo krosniumi Plinkšių dvare, kurį valdė grafas Pliateris. Kadangi jis važinėdavo į darbą iš Pikelių 38 km., grafas Pliateris nutarė jį apgyvendinti neveikiančioje Užbradumės smuklėje. Pastatas buvo suremontuotas ir 1902 m. nuomininkų šeima persikėlė į Užbradumės karčemą. Nuomininkai trobesio vidaus išplanavimo nekeitė, todėl manoma, kad jis išliko nepakitęs nuo smuklės veikimo laikų. Smuklės veikimo laiku grafas ją išnuomodavo žydams. Pro smuklę einančiu keliu keliaudavo prekeiviai iš Mažeikių link Vokietijos sienos. Pasakotojas teigia, kad smuklę pastatė grafas Pliateris (pirmtakas grafo Pliaterio, kuris apgyvendino Andersono šeimą). Vos atsikėlęs į naują trobesį Andersono tėvas klausinėjo vietinių senų žmonių kuomet ši smuklė statyta, bet visi tvirtino, kad ji labai sena ir pastatyta dar prieš jiems gimstant. Datavimas
Dendrochronologiniai Užbradumės karčemos tyrimai atskleidė pastato remonto datas XVIII ir XIX a. 1969 m. paimtas medienos mėginys datuotas 1763 m. Nėra išlikę duomenų iš kokios pastato vietos medienos mėginys paimtas tyrimui. 2022 m. tirti vizualiai seniausi ir turintys daugiausiai rievių sienojai Nr. 4 ir 5 galinėje sienoje. Tarp jų ir sienojas su įrėžta 1577 m. data (1 ir 2 nuotraukos). Paskutinė balanos rievės sienojuose nėra išlikusi. Trūkstamų balanos rievių rekonstrukcija atskleidė XIX a. vidurio ir antros pusės pastato rekonstrukcijos datas. Sienojui nr. 5 pušis kirsta tarp 1835 ir 1862 m. (68 % patikimumas). Vidutinė data – 1844–1848 m. Sienojas nr. 4 su įrėžta data datuotinas 1853–1897 m. (68 % patikimumas), o vidutinė data – 1868–1881 m. Originali mediena iš statybos laiko nėra išlikusi, o data pakartotinai įrėžta sienojų keitimo metu XIX a. Literatūra1. Užbradumės karčema. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro svetainė. [Prieiga 2023-06-22] |