Aukštosios Fredos dvaras – dvaras, esantis Fredoje (dabartinė Kauno teritorija), kairiajame Nemuno krante. Adresas – Ž. E. Žilibero g. 2–10¹. Aukštosios Fredos dvaro sodybos antroji oficina (KVR Uk25747) priklauso dvaro sodybos kompleksui². Pastatas statytas XIX a. pr².

Aukštosios Fredos dvaro istorija

Pirmosios rašytinės žinios apie vietovę, kur įsikūręs Fredos dvaras, siekia XV a. pradžią². 1500 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis Fredos vietovę padovanojo LDK iždo raštininkui Henrikui Šliagirui, kuris čia įkūrė nedidelį dvarelį². 1508 m. Fredos dvaras tampa Kauno m. nuosavybe². 1673 m. LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas už Pažaislio vienuolyno statybos darbus italų architektui bei vienuoliui Lodovico Fredo suteikė bajoro titulą ir kairiajame Nemuno krante padovanojo žemės valdas¹. 1799² m., kitais duomenimis 1795 m¹ ar 1800³ m., Kauno miestas dvarą pardavė žemaičių bajorui Juozapui Godlevskiui. J. Godlevskis pasistatė rezidencinę dvaro sodybą, įveisė peizažinio stiliaus parką². Išlikę abu didieji tvenkiniai sudaro vienas kito atžvilgiu apverstas raides GJ – šio savininko inicialus⁴. Toks savitas įsiamžinimo būdas vienintelį kartą panaudotas Lietuvoje⁵. XIX a. viduryje dvaras priklausė Gauronskiams, vėliau buvo parduotas valstybei¹.

1882 m. Fredos dvaro dalis nusavinta Kauno tvirtovės reikmėms² ir pradėta Kauno tvirtovės fortų statyba¹. Dvaro teritorijoje buvo statomi kareivinių pastatai, rūmuose įsikūrė artilerijos valdyba – gyveno pirmasis tvirtovės komendantas generolas Oskaras Klemas². Statant ir stiprinant tvirtovę, jos karinėms reikmėms buvo pertvarkyta šio dvaro sodyba, joje įrengtas artilerijos kiemas¹. Į pietus nuo dvaro parko suformuoti Centrinio įtvirtinimo pylimai ir vienas iš didžiųjų redutų¹. Dvaro sodybos teritorijoje nutiesti keliai ir geležinkelio linijos, įrengtos Fredos kapinės, pastatyta Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė¹. Teritorija į rytus nuo dvaro sodybos tapo artilerijos pratybų lauku¹.

Pirmojo pasaulinio karo metu dalis pastatų buvo apgadinta arba visai sunaikinta², kai kurie tarpukariu atstatyti¹. Čia buvo įsikūrę našlaičių namai¹. 1920 m. buvusiuose dvaro rūmuose įkurta Žemesnioji sodininkystės-daržininkystės mokykla (sovietmečiu – Kauno Mičiurino tarybinis ūkis-technikumas), veikusi iki 1982 metų^{1, 2}. Buvusioje cerkvėje įsteigta šios mokyklos ir karo aviacijos pulko bažnyčia². 1923 m. pietinėje ir vakarinėje dvaro teritorijos dalyje įsteigtas Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – VDU) Botanikos sodas², priklausęs matematikos-gamtos fakultetui¹. Po Antrojo pasaulinio Botanikos sodas tapo Lietuvos Mokslų akademijos sudėtine dalimi². Bažnyčia buvo uždaryta, naudojama kaip sandėlis, sporto salė². 1990 m. Botanikos sodas tapo savarankiška Lietuvos Mokslų akademijos įstaiga, o 1992 m. buvo įjungtas į atkurtą Vytauto Didžiojo Universitetą².

Pastato datavimas

Medienos pavyzdžiai (perdangos sijos) paimti po 2003 m. pastato gaisro, kurio metu sudegė pastato stogas ir vidaus elementai². Tyrimai atskleidė, kad pastato statybai naudota daugiausiai brandaus miško mediena. Seniausių pušų amžius siekia 182–184 metus. Seniausia antrinio naudojimo mediena iš ankstesnio pastato datuota 1795/1796 m. Dvi sijos datuotos 1842 m. (kirsta 1842/1843 m. žiemą) ir išliko iš pastato statybos laiko. Pastatas remontuotas 1886–1887 m. (mediena keturios sijoms kirsta 1885/1886 ir 1886/1887 m. žiemą).

Literatūra

1. Aukštosios Fredos dvaras. Vikipedija, Laisvoji enciklopedija [prieiga 2021-10-01].
2. Aukštosios Fredos dvaro aprašymas Kultūros vertybių registre [prieiga 2021-10-01].
3. Juozapas Godlevskis. Vikipedija, Laisvoji enciklopedija [prieiga 2021-10-01].
4. Levandauskas V. 1994. Kauno Aukštosios Fredos dvaro sodyba, in: Lietuvos architektūros istorija: keturių tomų monografija, t. 2: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, t. 2, p. 356.
5. Ten pat, p. 357.