ber-3 ber-4 ber-5 ber-6 ber-7 ber-8 ber-9 ber-10 ber-11 ber-12


Pavadinimas Beržoro Šv. vysk. Stanislovo bažnyčia Pastatas bažnyčia
Savininkas Romos katalikų bažnyčia Koordinatės 56º01’30,8” Š. pl., 21º48’45,8” R. ilg.
Savivaldybė Plungės r. Adresas Gaso g. 2, Beržoras
Statybinė medžiaga mediena Stilius liaudies architektūra
Pastatyta bažnyčia: 1738 m. arba 1745–1747 m.
koplyčia: nenustatyta
Remontuota bažnyčia: 1791, 1795, 1820–18275, 6, 18343, 18373, 1852–18569, 7, 18787,
18883, 1896–18983, 192011, 19323, 196710 m.;
koplyčia: 1770, tarp 1827 ir 183916, 200112 m.
Raudona spalva pažymėtos datos nustatytos dendrochronologinio tyrimo metu.


ber-1 ber-2

Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia yra Beržoro kaime, ežero šiaurės vakarų krante, 2 km į pietus nuo Platelių bažnyčios. Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside ir bokšteliu centre. Netoliese stovi Šv. Jono Nepomuko koplyčia13. Koplyčios pastatas kompaktinis, stačiakampio plano, su trisiene apside, vieno aukšto, su pastoge12. Dailės kūriniai bažnyčioje sukurti vietos menininkų; didžiajame altoriuje išliko rokokinė drožyba2.


Bažnyčios istorija

Kęsgailų Beržoro dvaras minimas 1511 m., vėliau jis sunyko1. 1566 m. minimas Beržoro kaimas1. Nuo 1598 m. Beržoras buvo Platelių parapijos valda2. Literatūroje dažniausiai nurodoma, kad Beržoro bažnyčia pastatyta 1746 m2. Platelių bažnyčios dokumentuose taip pat nurodoma, kad bažnyčią pastatė kunigas apaštališkasis protonotaras Juozapas Vaitkevičius (Platelių klebonas 1741–1776 m.) bendromis lėšomis su parapijiečiais1, 3.

Vis dėlto, filijinės Beržoro bažnyčios statybos data kelia abejonių dėl savo tikslumo. 1956 m. architekto S. Abramausko tyrimų Beržoro bažnyčioje metu ant presbiterijos metalinės tvorelės bei fasado vėjo krypties rodyklės buvo rastos 1727 ir 1728 m. datos 1. Tai leidžia kelti hipotezę, kad Platelių seniūnams nesirūpinant bažnyčios remontu, klebonas Mykolas Opulskis pastatydino bažnyčią Beržore, nes parapinė bažnyčia stovėjo jau be stogo1. Kiek kitokią versiją pateikia kun. Vincentas Juzumas Žemaičių vyskupijos aprašyme nurodydamas, kad iki XVIII a. vidurio Beržore bažnyčios nebuvo, o netoli ežero įrengtose kapinaitėse stovėjo Šv. Jono Nepomuko koplyčia3. Pastačius bažnyčią, koplyčia perkelta iš kapinių vidurio į pakraštį3. V. Juzumo žiniomis, bažnyčią galėjęs pastatyti Platelių parapijos klebonas kun. J. Vaitkevičius iki 1743 m3. Dar viena reikšminga detalė nurodanti, kad bažnyčia Beržore stovėjo dar iki 1746 m. yra 1743 m. popiežiaus leidimas steigti Beržore Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės broliją4. Brolija negalėjo būti steigiama nesant bažnyčios. Vadinasi, bažnyčia arba koplyčia tuo metu jau stovėjo Beržore. Taip pat esama prieštaringos informacijos dėl bažnyčios konsekravimo. Kultūros paveldo centro svetainėje nurodoma, kad bažnyčia konsekruota 1777 m3. Tuo tarpu 1820 ir 1827 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos akte nurodoma, ji yra sena ir nekonsekruota5, 6.

1820 m. vizitacijoje detaliai aprašyta bažnyčia, nurodant ją esant seną, reikalingą remonto, sulaužytais suolais, senomis lentų grindimis5. Bažnyčios mažieji vargonai (pozityvas) dabartinio klebono suremontuotas5. Iš išorės bažnyčia apkalta lentomis, stogas storlenčių5. Stogo viduryje bokštelis su dideliu signaliniu varpu, o stogo kampuose keturi mažesni bokšteliai su dažytais geležiniais kryžiais5. Bažnyčios pamatas supuvęs, paruoštos medžiagos jo pamūrijimui5.

1827 m. bažnyčios vizitacijos akte minima sena, ant akmeninio mūro pamatų, malksnų stogu dengta bažnyčia6. Jos lauko sienos apkaltos lentomis, ant stogo centrinis kupolas su mažesniais kupoliukais stogo kampuose6. Bokštas su signaliniu varpu raudonai dažytas6. Pozityvui (mažiems vargonams) reikia remonto6. Bažnyčios viduje rašoma buvus tris altorius, akmenines grindis6. 1841 m. vizitacijos akte minimi bažnyčioje esantys 4 registrų vargonai3. 1850 m. remiantis R. Firkovičiaus tyrinėjimų duomenimis, bažnyčioje grindys buvo medinės7.

XIX a. vyko daug didesnių ar mažesnių bažnyčios remontų. 1842 m. vizitacijos akte nurodoma, kad 1834 m. bažnyčia uždengta nauju stogu, sienos iš lauko apkaltos lentomis, o 1837 m. rekonstruotas didysis altorius8. Tuo tarpu 1873 m. inventoriuje pažymėta, kad Beržoro bažnyčia atnaujinta 1852 m9. Kun. V. Juzumas nurodo, kad 1853–1854 m. bažnyčia remontuota, apkalta naujomis lentomis7. R. Firkovičiaus duomenimis, bažnyčios fasade pokaryje buvusi 1878 m. data, kuri liudytų tuo metu buvusius remontus7. Apie 1888 m. bažnyčia iš lauko vėl apkalta naujomis lentomis3. Dideli bažnyčios remonto darbai vyko 1896–1898 m10. Tuomet taisytas stogas, kupolas apkaltas nauja skarda, įrengti 8 registrų nauji vargonai3, 10.

XX a. vyko bent trys bažnyčios remontai. 1920 m. bažnyčios vizitacijos akte rašoma, kad bažnyčioje sudėtos naujos grindys11. 1932 m. taisyti Beržoro bažnyčios pamatai – ši data matoma jų mūre3. 1967 m. bažnyčioje pakeistos išorės apkalimo lentos, taisytos durys10.

Žinių apie varpinę išliko XIX a. vizitacijos aktuose. Minima ant akmeninių pamatų priešais bažnyčią esanti varpinė medinėmis lentelėmis apkaltomis sienomis, su bokšteliu ir geležiniu kryžiumi jo viršūnėje3. Iš inventorių matyti, kad varpinės architektūra beveik nekito – buvo atliekami tik smulkūs remonto darbai, perdengiamas stogas3.

1820 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos akte detaliai aprašoma kapinėse stovinti koplyčia14. Ji buvusi neaptverta, lentomis dengtu stogu, patrūnijusiu pamatu14. Koplyčioje buvo dvejos durys, du į alavą įstatyti langai, senas juodai dažytas altorius, mensa iš lentų ant vieno laiptelio ir Šv. Jono Nepomuko atvaizdas14. 1827 m. vizitacijos akte nurodytas senas koplyčios stogas bei patrūniję pamatai15. 1839 m. vizitacijos akte minimas naujas koplyčios malksnų stogas16. Ši koplyčia buvo skirta mirusiesiems laikyti iki palaidojimo3. Koplyčia restauruota 2001 m12.


Bažnyčios datavimas

Tyrimai atlikti Surinkta mėginių Medžių rūšis Sėkmingai datuoti
2024-07-11 11 eglė – 73%, ąžuolas – 18%, pušis – 9% 8 (73%)

Datuota bažnyčios pastogės (sijos, gegnės, spyriai) bei koplyčios (choro sijos) mediena. Kaip ir aplinkinėse bažnyčiose, Beržoro bažnyčioje dominuoja eglės mediena. Antro aukšto sijos vertikali atrama (4 nuotrauka) bažnyčioje datuota 1737 m. Eglė šiai atramai kirsta 1737/1738 m. žiemos sezono metu. Perdangos sija (5 nuotrauka) datuota 1744 m., o antro aukšto skersinė sija (7 nuotrauka) datuota 1746 m. Mediena šioms sijoms kirsta 1744/1745 ir 1746/1747 m. žiemos sezonų metu. Perdangos sutvirtinimo sija (1 nuotrauka) datuota 1790 m. Vertikalus antro aukšto sijos laikiklis (6 nuotrauka) datuotas 1794 m. Medžiai šioms sijoms atitinkamai kirsti 1790/1791 ir 1794/1795 m. žiemos sezono metu. Gegnė ir gegnių spyris (2 ir 3 nuotraukos) datuoti 1855 m. Šie medžiai kirsti 1855/1856 m. žiemos sezono metu. Matomai tai susiję su V. Juzumo nurodytu 1853–1854 m. bažnyčios remontu7. Tyrimų metu nepavyko rasti medienos iš K. Misiaus nurodyto bažnyčios statybos laiko (1727–1728 m.). Vėlesnės iš ankstyviausių datuotos medienos panaudojimo bažnyčioje datos (1745 ir 1747) atitinka literatūroje nurodytą bažnyčios statybos datą 17461, 2, 3 m. Darbai bažnyčioje vyko 1745–1747 m. Ąžuolinė choro sija (10 nuotrauka) koplyčios chore datuota 1769 m. Ąžuolas šioms sijoms kirstas 1769/1770 m. žiemos sezono metu. Vadinasi, dabartinio choro įrengimo/remonto darbai vyko apie 1770 m.

Apibendrinant gautus Beržoro bažnyčios dendrochronologinio datavimo rezultatus darytina prielaida, kad Šv. vysk. Stanislovo bažnyčia pastatyta 1738 m. arba 1745–1747 m. Jei remsimės V. Juzumo pateiktais duomenimis, kad kapinių Šv. Jono Nepomuko koplyčia yra pastatyta anksčiau nei bažnyčia, galima kelti prielaidą, kad koplyčios statybos data galbūt yra susijusi su 1727 ir 1728 m. datomis, įkaltomis ant presbiterijos metalinės tvorelės bei fasado vėjo krypties rodyklės1. Norint patikrinti šią hipotezę reiktų tirti kiekvieną seną koplyčios sienoją/siją, tikintis rasti originalią statybos laiko medieną, jei tik ji apskritai išliko iki šių dienų.


Literatūra

1. Misius K. Iš Platelių, Gintališkės ir Beržoro bažnyčių praeities, in: Butrimas A. 2005. Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė. Vilnius, VDA, p. 502.
2. Paknys R., Vasiliūnienė D. 2012. Lietuvos medinės bažnyčios. Vilnius, R. Paknio leidykla, p. 28.
3. Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčios pastatų kompleksas. Kultūros paveldo centro svetainė. [Prieiga 2024-07-14]
4. 1828 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 238, l. 229.
5. 1820 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 705, l. 259.
6. 1827 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 233, l. 272v.
7. Misius K. Min. Veik., p. 504.
8. 1842 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 256, l. 31–35.
9. 1873 m. Beržoro bažnyčios inventoruius, in: KPCA, f. 3, ap. 1, b. 18, l. 10.
10. Misius K. Min. Veik., p. 505.
11. 1920 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 1671, ap. 5, b. 404, l. 26–28.
12. Beržoro šv. Jono Nepomuko koplyčia. Vikipedija, laisvoji enciklopedija. [Prieiga 2024-07-15]
13. Misius K., Šinkūnas R. 1993. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, Pradai, p. 382–383.
14. 1820 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 705, l. 260v.
15. 1827 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos aktas. Min. Veik., l. 273v–274.
16. 1839 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 251, l. 46.










©Adomas Vitas