Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia yra Beržoro kaime, ežero šiaurės vakarų krante, 2 km į pietus nuo Platelių bažnyčios. Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside ir bokšteliu centre. Netoliese stovi Šv. Jono Nepomuko koplyčia¹³. Koplyčios pastatas kompaktinis, stačiakampio plano, su trisiene apside, vieno aukšto, su pastoge¹². Dailės kūriniai bažnyčioje sukurti vietos menininkų; didžiajame altoriuje išliko rokokinė drožyba².

Bažnyčios istorija

Kęsgailų Beržoro dvaras minimas 1511 m., vėliau jis sunyko¹. 1566 m. minimas Beržoro kaimas¹. Nuo 1598 m. Beržoras buvo Platelių parapijos valda². Literatūroje dažniausiai nurodoma, kad Beržoro bažnyčia pastatyta 1746 m². Platelių bažnyčios dokumentuose taip pat nurodoma, kad bažnyčią pastatė kunigas apaštališkasis protonotaras Juozapas Vaitkevičius (Platelių klebonas 1741–1776 m.) bendromis lėšomis su parapijiečiais^{1, 3}.

Vis dėlto, filijinės Beržoro bažnyčios statybos data kelia abejonių dėl savo tikslumo. 1956 m. architekto S. Abramausko tyrimų Beržoro bažnyčioje metu ant presbiterijos metalinės tvorelės bei fasado vėjo krypties rodyklės buvo rastos 1727 ir 1728 m. datos ¹. Tai leidžia kelti hipotezę, kad Platelių seniūnams nesirūpinant bažnyčios remontu, klebonas Mykolas Opulskis pastatydino bažnyčią Beržore, nes parapinė bažnyčia stovėjo jau be stogo¹. Kiek kitokią versiją pateikia kun. Vincentas Juzumas Žemaičių vyskupijos aprašyme nurodydamas, kad iki XVIII a. vidurio Beržore bažnyčios nebuvo, o netoli ežero įrengtose kapinaitėse stovėjo Šv. Jono Nepomuko koplyčia³. Pastačius bažnyčią, koplyčia perkelta iš kapinių vidurio į pakraštį³. V. Juzumo žiniomis, bažnyčią galėjęs pastatyti Platelių parapijos klebonas kun. J. Vaitkevičius iki 1743 m³. Dar viena reikšminga detalė nurodanti, kad bažnyčia Beržore stovėjo dar iki 1746 m. yra 1743 m. popiežiaus leidimas steigti Beržore Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės broliją⁴. Brolija negalėjo būti steigiama nesant bažnyčios. Vadinasi, bažnyčia arba koplyčia tuo metu jau stovėjo Beržore. Taip pat esama prieštaringos informacijos dėl bažnyčios konsekravimo. Kultūros paveldo centro svetainėje nurodoma, kad bažnyčia konsekruota 1777 m³. Tuo tarpu 1820 ir 1827 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos akte nurodoma, ji yra sena ir nekonsekruota^{5, 6}.

1820 m. vizitacijoje detaliai aprašyta bažnyčia, nurodant ją esant seną, reikalingą remonto, sulaužytais suolais, senomis lentų grindimis⁵. Bažnyčios mažieji vargonai (pozityvas) dabartinio klebono suremontuotas⁵. Iš išorės bažnyčia apkalta lentomis, stogas storlenčių⁵. Stogo viduryje bokštelis su dideliu signaliniu varpu, o stogo kampuose keturi mažesni bokšteliai su dažytais geležiniais kryžiais⁵. Bažnyčios pamatas supuvęs, paruoštos medžiagos jo pamūrijimui⁵.

1827 m. bažnyčios vizitacijos akte minima sena, ant akmeninio mūro pamatų, malksnų stogu dengta bažnyčia⁶. Jos lauko sienos apkaltos lentomis, ant stogo centrinis kupolas su mažesniais kupoliukais stogo kampuose⁶. Bokštas su signaliniu varpu raudonai dažytas⁶. Pozityvui (mažiems vargonams) reikia remonto⁶. Bažnyčios viduje rašoma buvus tris altorius, akmenines grindis⁶. 1841 m. vizitacijos akte minimi bažnyčioje esantys 4 registrų vargonai³. 1850 m. remiantis R. Firkovičiaus tyrinėjimų duomenimis, bažnyčioje grindys buvo medinės⁷.

XIX a. vyko daug didesnių ar mažesnių bažnyčios remontų. 1842 m. vizitacijos akte nurodoma, kad 1834 m. bažnyčia uždengta nauju stogu, sienos iš lauko apkaltos lentomis, o 1837 m. rekonstruotas didysis altorius⁸. Tuo tarpu 1873 m. inventoriuje pažymėta, kad Beržoro bažnyčia atnaujinta 1852 m⁹. Kun. V. Juzumas nurodo, kad 1853–1854 m. bažnyčia remontuota, apkalta naujomis lentomis⁷. R. Firkovičiaus duomenimis, bažnyčios fasade pokaryje buvusi 1878 m. data, kuri liudytų tuo metu buvusius remontus⁷. Apie 1888 m. bažnyčia iš lauko vėl apkalta naujomis lentomis³. Dideli bažnyčios remonto darbai vyko 1896–1898 m¹⁰. Tuomet taisytas stogas, kupolas apkaltas nauja skarda, įrengti 8 registrų nauji vargonai^{3, 10}.

XX a. vyko bent trys bažnyčios remontai. 1920 m. bažnyčios vizitacijos akte rašoma, kad bažnyčioje sudėtos naujos grindys¹¹. 1932 m. taisyti Beržoro bažnyčios pamatai – ši data matoma jų mūre³. 1967 m. bažnyčioje pakeistos išorės apkalimo lentos, taisytos durys¹⁰.

Žinių apie varpinę išliko XIX a. vizitacijos aktuose. Minima ant akmeninių pamatų priešais bažnyčią esanti varpinė medinėmis lentelėmis apkaltomis sienomis, su bokšteliu ir geležiniu kryžiumi jo viršūnėje³. Iš inventorių matyti, kad varpinės architektūra beveik nekito – buvo atliekami tik smulkūs remonto darbai, perdengiamas stogas³.

1820 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos akte detaliai aprašoma kapinėse stovinti koplyčia¹⁴. Ji buvusi neaptverta, lentomis dengtu stogu, patrūnijusiu pamatu¹⁴. Koplyčioje buvo dvejos durys, du į alavą įstatyti langai, senas juodai dažytas altorius, mensa iš lentų ant vieno laiptelio ir Šv. Jono Nepomuko atvaizdas¹⁴. 1827 m. vizitacijos akte nurodytas senas koplyčios stogas bei patrūniję pamatai¹⁵. 1839 m. vizitacijos akte minimas naujas koplyčios malksnų stogas¹⁶. Ši koplyčia buvo skirta mirusiesiems laikyti iki palaidojimo³. Koplyčia restauruota 2001 m¹².

Bažnyčios datavimas

Datuota bažnyčios pastogės (sijos, gegnės, spyriai) bei koplyčios (choro sijos) mediena. Kaip ir aplinkinėse bažnyčiose, Beržoro bažnyčioje dominuoja eglės mediena. Antro aukšto sijos vertikali atrama (4 nuotrauka) bažnyčioje datuota 1737 m. Eglė šiai atramai kirsta 1737/1738 m. žiemos sezono metu. Perdangos sija (5 nuotrauka) datuota 1744 m., o antro aukšto skersinė sija (7 nuotrauka) datuota 1746 m. Mediena šioms sijoms kirsta 1744/1745 ir 1746/1747 m. žiemos sezonų metu. Perdangos sutvirtinimo sija (1 nuotrauka) datuota 1790 m. Vertikalus antro aukšto sijos laikiklis (6 nuotrauka) datuotas 1794 m. Medžiai šioms sijoms atitinkamai kirsti 1790/1791 ir 1794/1795 m. žiemos sezono metu. Gegnė ir gegnių spyris (2 ir 3 nuotraukos) datuoti 1855 m. Šie medžiai kirsti 1855/1856 m. žiemos sezono metu. Matomai tai susiję su V. Juzumo nurodytu 1853–1854 m. bažnyčios remontu⁷. Tyrimų metu nepavyko rasti medienos iš K. Misiaus nurodyto bažnyčios statybos laiko (1727–1728 m.). Vėlesnės iš ankstyviausių datuotos medienos panaudojimo bažnyčioje datos (1745 ir 1747) atitinka literatūroje nurodytą bažnyčios statybos datą 1746^{1, 2, 3} m. Darbai bažnyčioje vyko 1745–1747 m. Ąžuolinė choro sija (10 nuotrauka) koplyčios chore datuota 1769 m. Ąžuolas šioms sijoms kirstas 1769/1770 m. žiemos sezono metu. Vadinasi, dabartinio choro įrengimo/remonto darbai vyko apie 1770 m.

Apibendrinant gautus Beržoro bažnyčios dendrochronologinio datavimo rezultatus darytina prielaida, kad Šv. vysk. Stanislovo bažnyčia pastatyta 1738 m. arba 1745–1747 m. Jei remsimės V. Juzumo pateiktais duomenimis, kad kapinių Šv. Jono Nepomuko koplyčia yra pastatyta anksčiau nei bažnyčia, galima kelti prielaidą, kad koplyčios statybos data galbūt yra susijusi su 1727 ir 1728 m. datomis, įkaltomis ant presbiterijos metalinės tvorelės bei fasado vėjo krypties rodyklės¹. Norint patikrinti šią hipotezę reiktų tirti kiekvieną seną koplyčios sienoją/siją, tikintis rasti originalią statybos laiko medieną, jei tik ji apskritai išliko iki šių dienų.

Literatūra

1. Misius K. Iš Platelių, Gintališkės ir Beržoro bažnyčių praeities, in: Butrimas A. 2005. Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė. Vilnius, VDA, p. 502.
2. Paknys R., Vasiliūnienė D. 2012. Lietuvos medinės bažnyčios. Vilnius, R. Paknio leidykla, p. 28.
3. Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčios pastatų kompleksas. Kultūros paveldo centro svetainė. [Prieiga 2024-07-14]
4. 1828 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 238, l. 229.
5. 1820 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 705, l. 259.
6. 1827 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 233, l. 272v.
7. Misius K. Min. Veik., p. 504.
8. 1842 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 256, l. 31–35.
9. 1873 m. Beržoro bažnyčios inventoruius, in: KPCA, f. 3, ap. 1, b. 18, l. 10.
10. Misius K. Min. Veik., p. 505.
11. 1920 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 1671, ap. 5, b. 404, l. 26–28.
12. Beržoro šv. Jono Nepomuko koplyčia. Vikipedija, laisvoji enciklopedija. [Prieiga 2024-07-15]
13. Misius K., Šinkūnas R. 1993. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, Pradai, p. 382–383.
14. 1820 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 705, l. 260v.
15. 1827 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos aktas. Min. Veik., l. 273v–274.
16. 1839 m. Beržoro bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 251, l. 46.