Kauno pilies liekanos pasklidusios Nemuno ir Neries santakoje¹. Iki šių dienų išlikusi antroji, po sugriovimų atstatyta, Kauno pilis². Iš pietų ir rytų ją supa fosa¹. Į vakarus ir rytus driekiasi neužstatyti plotai¹. Pietuose, už fosos, prasideda Bernardinų vienuolyno teritorija¹.

Kauno pilies istorija

Pirmoji mūrinė Kauno pilis pastatyta XIV a. viduryje Nemuno ir Neries santakoje, senovės gyvenvietės, datuotinos X–XII a., vietoje³. Vieta Kauno piliai pasirinkta siekiant ginti vandens kelią Nerimi į sostinę Vilnių, bei perkėlas ir brastas netoli santakos⁴. Pilis stovėjo kairiajame Neries krante apie 600 m į šiaurės rytus nuo santakos ir apie 450 m į šiaurę nuo Nemuno vagos⁴.

Kauno pirmosios pilies gynybinį kompleksą sudarė pilies sienos, priešpilis ir gynybiniai grioviai iš rytų ir pietų pusės⁵. Remiantis tyrimų duomenimis yra rekonstruojamas pilies sienomis aptvertas apie 5 200 m² ploto kiemas kalvos viršuje⁶. Visa piliavietė galėjo užimti 3,5–4 ha plotą⁶. Tikslaus pilies plano nėra, nes didesnę piliavietės dalį su bokštais, sienomis ir pastatais iki XIX a. nuplovė Neris⁶. Vakarų ir šiaurės vakarų pusėje buvo natūralus Neries šlaitas⁷. Pradžioje pastatytos pilies sienos, po to iškastas gynybinis griovys, sumūrytos priešpilio sienos bei du bokštai priešpilio sienų pietrytiniame ir šiaurės vakariniame kampe⁷. Greičiausiai likusių bokštų pietvakariniame ir šiaurės rytiniame kampe iki 1362 m. puolimo nespėta pastatyti⁷.

Pilies sienų storis svyruoja nuo 2,35 iki 2,5 m⁷. Siena mūryta iš lauko riedulių, surišant juos kalkių skiediniu⁷. Sienos vidus užpildytas smulkesniais akmenimis bei skalda, viskas perlieta kalkių skiediniu^{2, 8}. Į kalkių skiedinį pridėta plytų nuoskalų monolitui sutvirtinti⁸. Nors Karolis Mekas nurodo, sienų aukštį buvus 9 m ar net iki 12–13 m⁹, Algirdo Žalnieriaus vertinimu, lyginant pilies plotą su kitomis kastelinėmis pilimis, jos sienų aukštis turėjo siekti ne mažiau kaip 12 m¹⁰. Pilyje bokštų nebuvo¹⁰. Pilyje turėję būti dveji vartai archeologinių tyrimų metu nerasti¹⁰. Išlikusi nenuplauta pirmosios pilies kiemo dalis užima apie 2150 m² plotą¹¹. Pilies kieme rasti svirno, tvarto, gyvenamosios bei nenustatytos paskirties medinių pastatų liekanos¹².

Pastačius pilies sienas, gynybiniai grioviai iškasti prie rytinės ir pietinės pilies sienų¹³. Susijungdami su Neries vaga, jie atskyrė ir gynė piliavietę nuo sausumos pusės¹³. Griovių plotis nežinomas, nes antrosios pilies statybos metu jie buvo praplatinti¹³. Tikėtina, kad grioviai buvo apie 40 m pločio, kaip išlikusi siauriausia vieta prie Šv. Jurgio bažnyčios šiaurės vakarų kampo¹³. Manoma, kad gynybiniuose grioviuose nuolat galėjo būti 1–1,5 m vandens¹⁴. Geologų duomenimis, Neris tekėjo šalia pilies; tarp tuometinės upės vagos ir pilies sienų atstumas neviršijo 50 m¹⁴. Pietinio ir rytinio priešpilio sienų storis siekia nuo 1,2 iki 1,5 m, vakarinio – apie 2 m¹⁵. Nors anksčiau buvo teigiama, kad priešpilio sienos buvo 10–11 m aukščio⁹, Algirdo Žalnieriaus nuomone jos negalėjo būti aukštos dėl sienų plonumo, nestabilaus šlaito bei kontraforsų nebuvimo¹⁶. Priešpilio sienoje buvo du bokštai¹⁷. 1960 m. bastėjos viršutinėje aikštelėje rastos mūro liekanos¹⁸, kurias Algirdas Žalnierius, remdamasis Vygando Marburgiečio kronika¹⁹, identifikuoja kaip Nemuno pusėje stovėjusio bokšto pamatus¹⁷. Jis pastatytas apie 14 m į pietryčius nuo pilies sienų pietrytinio kampo¹⁷. Bent apačioje bokštas buvo kvadratinis, 10,75x10,75 m dydžio¹⁷. Bokštas nuo pamatų galėjo būti 13–14 m aukščio su 3–4 aukštų mediniais perdengimais¹⁷. Jo aukštis virš aikštelės siekė 5–6 m¹⁷. Vygando Marburgiečio kronika mini antrą bokštą buvus prie Neries²⁰. Minėta vieta yra Neries nuplautoje pilies dalyje¹⁷. Tikėtina, kad šio bokšto pamatai yra išlikę po Neries upės sąnašomis²¹.

Senesniuose literatūros šaltiniuose nurodoma, kad pirmoji Kauno pilis pastatyta XIII a.¹. Išsamūs archeologiniai piliavietės tyrimai bei kronikų užuominos leidžia teigti, kad Kauno pilis pastatyta 1359–1362 m²². Istoriniuose šaltiniuose, Vygando Marburgiečio kronikoje, pirmą kartą mūrinė Kauno pilis paminėta 1361 m²³. Tais metais Ordino maršalas siuntė Įsruties viršininką į Kauną, bet kryžiuočiai nepajėgė persikelti per Nemuną²³. Tais pačiais metais Ragainės komtūras su meistrais išvyko išžvalgyti Kauno pilies mūrų, nes magistras ateinančią žiemą manė pulti Kauną²⁴. 1362 m. Kauno pilį daugiau kaip mėnesį (nuo kovo 13 d. iki balandžio 16 d.) šturmavo jungtinė Vokiečių ir Livonijos ordino kariuomenė²⁵. Pilis buvo paimta tik didžiulėmis pastangomis ir nuostoliais, išgriovus abu priešpilio bokštus ir pralaužus sienas²⁶. Gindami pilį žuvo apie 350 jos gynėjų²⁷.

Kryžiuočiams pasitraukus, buvusios pilies vietoje lietuviai įrengė laikinus įtvirtinimus iš žemės ir molio²⁸, tačiau stambesni statybos darbai Santakoje nevyko². Tik paskutiniajame XIV a. dešimtmetyje senojoje Kauno pilyje buvo įrengta palyginti nesudėtingų medžio ir molio įtvirtinimų². Tačiau šie įtvirtinimai stovėjo gana trumpai². Archeologiniai tyrimai liudija, kad pilis pastatyta XIV ir XV a. sandūroje²⁹. Nauja Kauno pilis pritaikyta gintis nuo tobulesnės karinės technikos²⁸. Naujosios pilies sienos buvo statomos ant pirmosios pilies pamatų, storinamos iki 3–3,5 metro platinant pamatus į išorę, kad nesumažintų pilies kiemo²⁸. Keturiuose pilies kampuose stovėjo flanginiai bokštai, du apvalaus, du – keturkampio pagrindo³⁰. Pietvakarių bokštas naudotas ūkio reikalams, o pietryčių – buvo apvalus, keturių aukštų, skirtas flanginei gynybai³⁰. Viduje išilgai sienų buvo įrengta medinė galerija, pritaikyta šaudyti parako ginklais²⁸. Aplink pilį buvęs apsauginis griovys, išskyrus vieną siauriausią vietą, praplatintas iki 52–65 m¹³.

Pilis išlaikė strateginę karinę reikšmę iki XV a. vidurio⁵. Jau XV a. antroje pusėje gynybinis griovys pradėtas užpilti gyvulių mėšlu³¹. Praradusi strateginę reikšmę pilis tapo reprezentacine²⁸. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (1392–1430) dažnai apsistodavo pilyje ir priimdavo svečius^{5, 28}. Pirmasis istorikams žinomas diplomatinis Lietuvos ir Ispanijos atstovų susitikimas įvyko 1412 m., kuomet Kastilijos karaliaus Jono II pasiuntinys apsilankė Vytauto Didžiojo rezidencijoje Kaune²⁸. Po Vytauto Didžiojo mirties pilis tapo Kauno seniūno rezidencija, joje įsikūrė įvairios administracinės įstaigos²⁸.

Nuo XVI a. pilis pradėta naudoti kaip bajorų ir karo belaisvių kalėjimas⁵. Yra išlikęs 1519 m. čia kalintų maskvėnų belaisvių sąrašas²⁸. Iš žymesnių kalinių paminėtinas vienas iš Aukso ordos chano Achmato sūnų, Šich-Achmatas²⁸. Jis, besislapstydamas nuo persekiojimų, buvo radęs prieglobstį Lietuvai priklausančiame Kijeve, tačiau ten būdamas ėmė derėtis su Turkijos sultonu dėl pasidavimo, todėl suimtas ir ilgai laikytas Kauno kalėjime²⁸. Kunigaikštis Mykolas Glinskis 1508 m. sukėlęs maištą, be kitų karinių veiksmų nesėkmingai mėgino paimti Kauno pilį ir išvaduoti ten laikomą Šich-Achmatą²⁸.

1549 m. vasario 13 d. LDK valdovas Žygimantas Augustas Kauno pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė Barborai Radvilaitei³². XVI a. viduryje ir antroje pusėje dėl Livonijos karo (1558–1583) stiprinta pilies gynybinė galia⁵. Aptvarinėse sienose buvo pakeistas šaudymo angų išsidėstymas⁵. Apie 1570 m. pradėtos statyti bastėjos siena puslankiu apjuosė pilies bokštą²⁸. Ją iš šiaurės ir rytų juosė gynybinis hidrotechninis griovys, išklotas lentomis ir rąstais⁵. Be XVII a. artilerijos bastėjos, esančio Vilniuje, tai vienintelis šiuo metu Lietuvoje žinomas tokio tipo fortifikacinis įrenginys⁵. Viršutinėje bastėjos aikštelėje turėjo būti įrengtos pozicijos artilerijos pabūklams²⁸. Bastėjos sienos šiaurinėje ir vakarinėje dalyje išmūrytos šaudymo nišos patrankoms, skirtos gynybinio griovio apšaudymui šiaurės ir vakarų kryptimis²⁸. Tačiau suspėta pastatyti ir įrengti tik šiaurinėje dalyje esančią požeminę šaudymo galeriją koridoriumi sujungtą su bokšto rūsiu²⁸.

XVII a. pr. pilis buvo pradėta naudoti civiliniams reikalams⁵. Prie Neries esančiame pilies bokšte buvo įkurdintas žemės teismas ir archyvas⁵. 1611 m. šis bokštas Neries paplautas nuvirto⁵. 1638 m. Kauno seniūnas Albertas Stanislovas Radvila (1593–1656) seimo nutarimu suremontavo pilies bokštą (greičiausiai pietryčių), kurio du aukštai buvo paskirti žemės teismui ir pilies teismo archyvui laikyti⁵. Rūsyje greičiausiai buvo įrengtas kalėjimas⁵. XVII a. I p. buvo pastatyti keli mediniai pastatai ant mūrinių pamatų⁵. Jų liekanos rastos prie pietinės sienos 1957, 1989 ir 2005 m. tyrinėjimų metu⁵. 1655–1661 m. pilyje įsitvirtino rusų kariuomenės įgula, buvo atliekami žemės darbai, siekiant paversti ją tvirtove⁵. Apie 1820 m. piliavietė atiduota Kauno karo invalidų komandai, kiek vėliau – Kauno gubernijos vidaus apsaugos batalionui⁵. 1870–1871 m. metais piliavietė buvo suskirstyta į smulkius sklypus ir šie išparduoti⁵. XIX a. Kauno pilies teritorijoje prie mūrinių griuvėsių pridygo medinių gyvenamųjų ir ūkinių pastatų²⁸. Pilies griuvėsiai ypač nukentėjo 1870 m., kada buvo leista palaidus mūro akmenis panaudoti naujo plento tiesimui ir miesto gatvėms grįsti⁵.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1921 m. Valstybės archeologijos komisijos iniciatyva buvo pradėtas svarstyti ir Kauno pilies griuvėsių tvarkymo klausimas⁵. Buvo nutarta visus pastatus iš piliavietės iškelti, joje suprojektuoti skverą ir aptverti ją geležine tvora⁵. Pirmieji rimtesni Kauno pilies archeologiniai tyrinėjimai, kuriems vadovavo dailininkas Arkadijus Presas, buvo pradėti 1924 m⁵. 1930 m. buvo nugriauti piliavietėje stovėję pastatai ir sutvarkyta aplinka^{2, 5}. Pilies tyrinėjimo ir atkasimo darbai buvo atnaujinti 1932 m. gegužės mėnesį⁵. Jie vyko vadovaujant profesoriui Eduardui Volteriui ir architektui Jurgiui Getneriui³³. Tyrimų metu aptikti pirmosios pilies pėdsakai, bastėjos liekanos^{28, 33}. 1939 m. pradėta pilies mūrų konservacija⁵. Darbams vadovavo inžinieriai architektai Valerijonas Verbickis ir Jurgis Getneris⁵. 1939–1941 m. jie konservavo pietryčių bokštą^{28, 33}.

Po II-ojo pasaulinio karo Kauno pilies tyrinėjimai buvo atnaujinti tik 6-jo XX a. dešimtmečio viduryje⁵. 1955–1961 m. pilį kasinėjo archeologas Karolis Mekas³³. 1953–1964 ir 1970–1974 m. pagal architektų Žybarto Simanavičiaus ir Stefanijos Čerškutės projektus vykdyti pilies ir priešpilio konservavimo, dalinio restauravimo ir tvarkymo darbai: atkasta fosa, atidengta, konservuota ir iš dalies restauruota bastėja, konservuotos ir uždengtos išlikusios sienų dalyje, restauruota jų išorinė apdaila³³. Fragmentiškai restauruotas ir pritaikytas muziejui pietryčių bokštas³³. 1989 metais irstančios pilies sienos apdengtos apsauginiais stogais^{28, 33}. Pastaraisiais dešimtmečiais pilį tyrinėjo archeologas Algirdas Žalnierius^{2, 28}. Iki mūsų dienų žemės paviršiuje išliko apie pusė pilies teritorijos, kita dalis yra paplauta Neries²⁸. 2009–2010 metais pilis rekonstruota pagal modernų projektą²⁸. Atkurti geriausiai išlikusio pietrytinio pilies bokšto fragmentai, pristatyti du papildomi aukštai, uždengtas čerpių stogas, suformuoti šlaitai vakarinėje ir šiaurinėje dalyse, pastatytas naujas medinis tiltas per apsauginį griovį²⁸. 1965–2005 m. pilis priklausė Kauno istorijos muziejui⁵. Šiuo metu joje įsikūręs Kauno miesto muziejaus skyrius²⁸.

Datavimas

Medienos mėginiai surinkti 1994 m. Kauno pilies archeologinių tyrimų metu. 1998 m. paskelbtoje publikacijoje trumpai nurodoma, kad mediena paimta iš 16, 17, 20, 20a, 22, 23 ir 25 perkasų. Minėtame straipsnyje paskelbti pušies mėginių datavimo rezultatai, išmatuotas rievių serijas, bandant datuoti su tuo metu jau sudarytomis paprastosios pušies chronologijomis centrinėje ir šiaurinėje Lenkijoje. Pušies mėginiai dendrochronologų žinioje nėra išlikę. Skaitmeniniame archyve yra mikroskopu atliktų pušies metinių rievių matavimo rezultatai, greičiausiai 0,1 ar 0,05 mm tikslumu. Bandant lyginti šias serijas su sudarytomis Lietuvos ir aplinkinių šalių pušies chronologijomis gauti menki panašumai. Keturi mėginiai datuoti XV a. pirma puse ar viduriu (1415, 1437, 1438, 1459 m.). Vienas mėginys datuotas 1676 m. Kadangi branduolio/balanos rievių skaičius mėginiuose nėra žinomas, nėra galimybės įvertinti tikslesnes kirtimo datas. Kitų mėginių datuoti nepavyko, tikėtina dėl menko seniau atliktų matavimų tikslumo.

Iki mūsų dienų išliko vieno ąžuolo ir du eglės mėginiai. Visi jie sėkmingai datuoti. Eglės mėginiai datuoti 1607 ir 1692 m. Išorinės rievės nėra išlikę. Kadangi paprastosios eglės mediena balanos neturi, nustatyti tikslią medžio kirtimo datą nėra galimybių. Iki mūsų dienų išlikęs ąžuolo mėginys yra didesnės nuopjovos išorinės dalies fragmentas (3x7 cm). Tuo tarpu originalaus rąsto skersmuo galėjo siekti 30 cm ir daugiau. Ąžuolo mėginys datuotas 1610 m. Jame yra išlikę 5 balanos rievės. Atlikus trūkstamų balanos rievių rekonstrukciją matyti, kad šis medis buvo kirstas tarp 1611 ir 1624 m. Neatmestina galimybė, kad vienos eglės data (po 1607 m.) maždaug atitinka ąžuolo kirtimo laikotarpiui. Nustatytos datos apima laikotarpį nuo 1611 m. (nugriuvo bokštas⁵) iki 1638 m. (A. Radvila suremontavo pietryčių bokštą⁵). Be to, jos gali būti susiję su rastomis XVII a. I p. pusės pastatų liekanomis⁵. Kitas eglės mėginys datuotas po 1692 m. neatitinka šaltiniuose nurodytų statybų ar remontų datų.

Literatūra

1. Jankevičienė A. 1991. Pilies liekanos Pilies g., Nemuno ir Neries santakoje, in: Kauno architektūra. Vilnius, Mokslas, p. 213.
2. Kauno pilis. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro svetainė. [Prieiga 2023-10-26]
3. Žalnierius A. 2002. Pirmoji Kauno pilis. Kauno istorijos metraštis, t. 3. Kaunas, VDU, p. 11.
4. Ten pat, p. 10.
5. Kauno pilies liekanos LR Kultūros vertybių registre (objekto kodas Nr. 839). [Prieiga 2023-10-22]
6. Žalnierius A. 2002. Min. Veik., p. 16.
7. Ten pat, p. 17.
8. Ten pat, p. 19.
9. Mekas K. 1993. Kauno pilies archeologiniai tyrinėjimai jos architektūros raidai nušviesti. Architektūros paminklai, t. 13. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, p. 8.
10. Žalnierius A. 2002. Min. Veik., p. 20.
11. Ten pat, p. 21.
12. Ten pat, p. 22.
13. Ten pat, p. 26.
14. Ten pat, p. 27.
15. Ten pat, p. 28.
16. Ten pat, p. 29.
17. Ten pat, p. 31.
18. Mekas K. 1961. 1961 m. Kauno pilies tyrimų ataskaita. Kaunas, p. 60–64.
19. Marburgietis V. 1999. Min. Veik., p. 114.
20. Ten pat, p. 115.
21. Žalnierius A. 2002. Min. Veik., p. 32.
22. Ten pat, p. 35.
23. Marburgietis V. 1999. Min. veik., p. 109.
24. Ten pat, p. 113.
25. Žalnierius A. 2002. Min. Veik., p. 33.
26. Ten pat, p. 15.
27. Marburgietis V. 1999. Min. Veik., p. 122.
28. Kauno pilis. Vikipedija, Laisvoji enciklopedija. [Prieiga 2023-10-22]
29. Žalnierius A. 2002. Min. Veik., p. 8.
30. Jankevičienė A. 1991. Min. Veik., p. 215.
31. Žalnierius A. 2013. A. Jakšto gatvė 5. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais. Vilnius, LAD, p. 387.
32. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). 2004. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 123 p.
33. Jankevičienė A. 1991. Min. Veik., p. 216.