Gotikinė Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia stovi Kauno senamiestyje, Nemuno ir Neries upių santakoje. Bažnyčia pastatyta XV–XVI a. sandūroje¹. Pastatas stačiakampio plano, trijų navų, dviejų tūrių¹.

Bažnyčios istorija

Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios istorija tampriai siejasi su Pranciškonais observantais, kurie Lietuvoje ir Lenkijoje įprastai vadinami Bernardinais pagal Bernardino Sieniečio vardą. Pranciškonų observantų ordinui 1471 m. didysis maršalka ir Gardino kaštelionas Stanislovas Sudivojaitis užrašė savo dvarą Kaune². Pirmieji Mažesniųjų brolių observantų pastatai Kaune buvo mediniai³. Iki 1487 m. pastatyta mūrinė koplyčia su zakristija³. Mūrinis vienuolyno ansamblis su bažnyčia funduoti daugelio asmenų, tarp kurių spėjama buvus didįjį kunigaikštį Kazimierą Jogailaitį, Trakų vaivadas Joną Vėževičių ir Radvilą Astikaitį, Kauno seniūną ir kt.^{4, 5} Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia datuojama 1492–1502 m⁶. Pirmoji data sutampa su Aleksandro Jogailaičio duotu leidimu statyti bažnyčią, o antroji su pirmojo gvardijono Pankracijaus Almanio mirtimi⁶. Bažnyčios architektas nėra žinomas, bet Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios sąsajos su Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčiomis Vilniuje rodo, kad visos trys gotikinės bažnyčios sukurtos vienos architektūros mokyklos⁷. Nėra aišku kada ir kokiu titulu bažnyčia beatifikuota ir konsekruota⁵. Pirmą kartą Šv. Jurgio titulu bažnyčia paminėta tik 1583 m.⁵

Šaltiniuose nurodoma, kad XVI a. pabaigoje, 1598 m., remontuotas bažnyčios stogas⁸. XVII a. konventą ir bažnyčią nuniokojo trys dideli gaisrai bei Švedų tvanas⁹. Pirmojo gaisro metu 1603 m. išliko tik vienuolių choras ir zakristija⁹. Vos spėtas atstatyti konventas ir bažnyčia sudegė 1624 m. gaisro metu¹⁰. Gaisro metu pražuvo dvylika altorių, vargonai, įgriuvo skliautai¹⁰. Atstatymo darbai truko ilgą laiką¹⁰. Net ir 1639 m., t.y. praėjus 15 metų nuo gaisro, konvento remontas nebuvo baigtas¹¹. Bažnyčios interjero tvarkymo darbai užbaigti tik apie 1643 m.¹¹

Švedų tvano metu 1655 m. Maskvos kariuomenė užėmė Kauną ir jame išbuvo iki 1661 m.¹² Vienuolynas ir bažnyčia buvo nusiaubti ir padegti¹². Vos po Tvano spėtą atkurti konventą 1668 m. nusiaubė trečiasis gaisras¹³. Nukentėjusios bažnyčios remontas truko nuo 1670 m. iki 1679 m¹⁴. 1732 m. Kauną nusiaubė dar vienas gaisras, o vienuolyno ir bažnyčios tvarkymo darbai truko iki 1741 m.¹⁵

1812 m. Kauno konventą užėmusi Napoleono armija padarė didelių nuostolių¹⁶. Nukentėjo bažnyčios suolai, stalės, altorių laiptai, drožyba, grindys^{16, 17}. Atsitraukus prancūzams, vienuolyną užėmė Rusijos kariuomenė, kuri jame įrengė ligoninę¹⁸. Vienuolyno tvarkymo darbai 1820 m. dar buvo nebaigti, nes dalis celių vis dar buvo be langų, durų ir grindų¹⁶.

1842 m. vienuolyną priskyrus neetatiniams, jis buvo pasmerktas uždarymui¹⁹. Nepaisant to, gvardijonas Samuelis Laurinavičius 1844 m. atnaujino bažnyčios interjerą – perdažė altorių, sakyklą, stales, vargonų galeriją, stacijas²⁰. Vienuolynas remontuotas 1845–1847 m.²⁰ Pataisyti vienuolyno stogai, sudėtos grindys, permūrytos krosnys, sudėti langai²⁰. 1850–1851 m. caro valdžios vienuolynas buvo uždarytas¹⁹. Konvento pastatai atiduoti Kauno miestui, o bažnyčia pavesta rūpintis Kauno gimnazijos kapelionui iš pajamų gaunamų iš Bernardinų sodų, daržų ir pievų, kurių nepakako²¹. Bažnyčia buvo apleista, 1862 m. minimas kiauras pastato stogas²¹.

Po 1863 m. sukilimo caro valdžia nurodė perkelti Varnių kunigų seminariją į Kauną, buvusį Bernardinų vienuolyną su bažnyčia²². Paaiškėjus kad paskirtame vienuolyne seminarija sunkiai sutilps, 1864 m. seminarijai paskirtas greta buvęs moterų Bernardinių vienuolynas²². 1866 m. caro administracijai leidus remontuotas bažnyčios stogas, langai, kolonos, varpinė²³. Darbai atlikti nekokybiškai, stogą teko papildomai remontuoti 1869 m.²³ Bažnyčios vidaus remontui leidimas gautas 1874 m.²³ 1883 m. aliejiniais dažais perdažyti visi altoriai, išskyrus kampinius²⁴. 1891–1892 m. nutapytos naujos Kryžiaus kelio stotys²⁵. XIX a. pabaigoje perdažyta visa bažnyčia, išpuošta presbiterija²⁵. Bažnyčia nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metu²⁶. Vienuolyno sieną išgriovė sprogmuo, bažnyčios langai buvo išdaužti, o stogas prakiuręs²⁶. 1916–1917 m. tvarkytos seminarijos patalpos, o bažnyčia suremontuota tik 1921–1922 m.²⁶ 1925 m. buvusiame Bernardinų vienuolyne pristatytas trečias aukštas²⁷. 1936 m. bažnyčios remonto metu grindys išklotos teracinėmis plytelėmis²⁸.

1941 m. iš seminarijos atimtos visos patalpos, biblioteka bei Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia²⁸. 1942 m. vokiečių valdžia seminarijai grąžino bažnyčią ir vienuolyną²⁹. To meto B. Buračo darytose nuotraukose įamžinta tvarkinga ir nenukentėjusi bažnyčia²⁹. 1944 m. seminarijos patalpos paverstos karo ligonine²⁹. Bažnyčia oficialiai uždaryta 1950 m. kovo 5 d.²⁹ Kurį laiką bažnyčioje šeimininkavo kariškiai³⁰. Vėliau buvusiame vienuolyne įkurta Aukštesnioji medicinos mokykla, o bažnyčia paversta vaistų sandėliu³⁰. Bažnyčia remontuota 1954–1956 m. vėliau perdengtas stogas, restauruotas fasadas³⁰. 1994 m. Kauno aukštesnioji medicinos mokykla iškelta į kitas patalpas³¹. Vienuolyno pastatai Mažesniųjų brolių ordinui perduoti 1993 m., o Šv. Jurgio bažnyčią vienuoliai perėmė 2005 m.³² 2009 m. pradėti bažnyčios ir vienuolyno rekonstrukcijos darbai³³.

Bažnyčios datavimas

2018 m. dendrochronologinių tyrimų metu datuoti Švč. Mergelės Nekaltojo Prasidėjimo altoriaus postamentas ir drožybos detalės, pušinės stalių kojelės ir pušinis choro balkis.

Švč. Mergelės Nekaltojo Prasidėjimo altorius buvo medinis, faneruotas ir lakuotas³⁴. Tyrimų metu 2018 m. altorius buvo išardytas. Pušinis altoriaus postamentas (penkta nuotrauka) datuotas 1718 m. Kadangi nėra išlikę nei vienos balanos rievės, medžio kirtimo datą tegalima apibrėžti ne anksčiau kaip 1766 m. Be postamento datuotos dvi ąžuolinės altoriaus drožybos detalės. Pirmoji mažesnė detalė (pirma – antra nuotraukos) suklijuota iš dviejų ąžuolo gabalų. Didesnės detalės (trečia – ketvirta nuotraukos) centre esanti pušies mediena iš šonų apklijuota bent aštuoniomis ąžuolinėmis dalimis. Ąžuolo mediena datuota 1761 m. Įvertinus, kad tirtuose pavyzdžiuose buvo 7–8 balanos rievės ir vidutinį 6–18 ąžuolo balanos rievių skaičių Lietuvoje matome, kad šie medžiai buvo kirsti tarp 1762 ir 1768 m.

Bažnyčios chore būdavo įrengiami specialūs suolai – stalės³⁵. Ilgainiui stalės įgavo puošnų pavidalą, kurių aukšta atkaltė naudota šventųjų atvaizdams³⁵. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje stalės būdavo iš naujo įrengiamos po kiekvieno iš XVII a. vienuolyną ir bažnyčią nusiaubusių gaisrų¹⁵. 1812 m. vienuolių stales suniokojo Napoleono armija³⁶. Vertikalios stalių dalys (kojelės) pagamintos iš pušies išlaikant barokui būdingas išlenktas formas¹⁶. Penkiose tirtose stalių kojelėse (šešta – septinta nuotrauka) nėra išlikę paskutinių balanos rievių. Tikėtinos kirtimo datos rekonstrukcija matematiniais metodais rodo, kad pušys buvo kirstos tarp 1789 m. ir 1813 m. (68% patikimumas) arba 1772–1827 m. (95% patikimumas). Iš esmės, gautos datos atitinka istoriniuose šaltiniuose aprašytą 1818 m. po Napoleono karo vykusią stalių restauraciją panaudojant senuosius atvaizdus ir išlikusias dalis ir papildant jas naujais medžio elementais³⁶. Skydai su tapyba ir suolų pasostės pagamintos iš liepos medienos (aštunta nuotrauka) ir neaišku ar jos padarytos naujai, ar išliko senosios stalių dalys¹⁶.

Bažnyčioje esančios medinės vargonų choro galerijos, vedančios nuo mūrinio choro balkono iki artimiausių dviejų piliorių, ilgą laiką kėlė daug klausimų dėl jų įrengimo laiko³⁷. Anksčiau galerijos buvo datuotos 1680 m.³⁷ Dendrochronologinių tyrimų metu choro balkis datuotas 1832 m (devinta nuotrauka). Atsižvelgiant į išlikusių balanos rievių skaičių matematiniais metodais nustatyta, kad medis kirstas tarp 1873 ir 1893 m. (68% patikimumas), o datos mediana – 1881 m. Šis laikotarpis sutampa su Žemaičių vyskupo Mečislovo Paliulionio apie 1883 m. inicijuotais bažnyčios interjero atnaujinimo darbais³⁸. Manoma, kad šie balkonėliai įrengti siekiant sutalpinti kuo daugiau giedančių seminaristų³⁸. Pačios galerijos pagamintos iš liepos medienos ir stilistiniu metodu datuojamos XVII–XVIII a. pirmąja puse (jų polichromija sutampa su vienuolių stalėmis)³⁸.

Literatūra

1. Šinkūnaitė L., Valinčiūtė-Varnė R. 2018. Kauno Šv. Jurgio Kankinio pranciškonų observantų konventas. Praeities vizija. Vilnius, Nestandartiniai.lt, p. 34.
2. Ten pat, p. 22.
3. Ten pat, p. 29.
4. Ten pat, p. 23.
5. Ten pat, p. 24.
6. Ten pat, p. 30.
7. Ten pat, p. 39.
8. Ten pat, p. 56.
9. Ten pat, p. 59.
10. Ten pat, p. 62.
11. Ten pat, p. 65.
12. Ten pat, p. 71.
13. Ten pat, p. 72.
14. Ten pat, p. 73.
15. Ten pat, p. 281.
16. Ten pat, p. 289.
17. Ten pat, p. 369.
18. Ten pat, p. 368.
19. Ten pat, p. 373.
20. Ten pat, p. 372.
21. Ten pat, p. 374.
22. Ten pat, p. 377.
23. Ten pat, p. 379.
24. Ten pat, p. 380.
25. Ten pat, p. 381.
26. Ten pat, p. 384.
27. Ten pat, p. 386.
28. Ten pat, p. 387.
29. Ten pat, p. 388.
30. Ten pat, p. 389.
31. Ten pat, p. 391.
32. Ten pat, p. 393.
33. Ten pat, p. 315.
34. Ten pat, p. 335.
35. Ten pat, p. 280.
36. Ten pat, p. 105.
37. Ten pat, p. 346.
38. Ten pat, p. 347.