.

Rotušės istorija

Iki XVI a. pabaigos rotušė buvo perstatyta: užstatytas antras aukštas, rytų pusėje sumūrytas naujas aštuonių aukštų bokštas^{4, 7}. Manoma, kad pastato planų ir fasadų kompozicijos buvo renesansinės, o dekoras išliko gotikinis⁴. Tada rotušė tapo svarbiausia aikštės architektūrine dominante ir šias pozicijas išlaikė iki šių dienų⁴.

Rotušė buvo miesto administracinis, prekybinis ir ekonominis centras⁴. Joje posėdžiavo magistratas, teismas⁴. Magistratas rūpinosi visa miesto administracija bei verslo organizavimu. Jo žinioje buvo miesto gynyba, ūkis ir iždas⁴. Rotušėje buvo įrengtas ginklų arsenalas, parduotuvės, saugomos miesto svarstyklės, rūsiuose sandėliuojamos prekės⁴. Bokšto rūsiuose buvo kalėjimas^{4, 7}. Per 1655–1660 metų karą sudegė medinės konstrukcijos, apgriuvo vakarinė ir vidurinė dalys, sutrūkinėjo bokšto sienos⁷. Pastatas iki 1714 metų buvo remontuojamas⁴. Stokojant lėšų vakarinis pastato trečdalis visai nugriautas, o likusis pastato dalis suremontuota panaudojant nuardytas plytas^{4, 7}. Patalpos iš dalies perplanuotos, išorėje pastatyti laiptai į antrą aukštą, fasadai nutinkuoti, frontonas papuoštas voliutomis, o šiaurinėje pusėje pristatyti du vienaaukščiai mūriniai pastatai^{4, 8}.

1732 m. rotušė nukentėjo nuo gaisro, pradėjo irti stogas ir sienos⁹. 1771–1780 metais pagal architekto iš Bohemijos Jono Matekerio (Jan Mateker) projektą rotušė perstatyta ir įgavo subtilią kompoziciją⁴. 1771 m. rotušė pradėta remontuoti parduotos miesto medienos lėšomis¹⁰. Didieji rekonstrukcijos darbai vyko nuo 1771 iki 1776 m¹¹. 1778–1780 m. vykdyti vidaus įrengimo darbai¹². Smulkūs vidaus įrengimo darbai truko net iki 1786 m¹³. Perstatyta rotušė sujungė vėlyvojo baroko bei ankstyvojo klasicizmo formas⁴. Tada buvo atstatyta nugriauta vakarinė dalis⁴. Pietų fasade išsiskiria portiką imituojanti iškyša, kurios centre keturios kolonos remia balkoną⁴. Rytiniame fasade dominuoja pagal orderinę hierarchiją sukomponuotas plastiškas šešių tarpsnių bokštas⁴. Atnaujinta ir paaukštinta rotušė sustiprino savo, kaip centinės aikštės dominantės, pozicijas, kurias buvo susilpninusi jėzuitų bažnyčia⁴.

Po trečio valstybės padalijimo, 1795 metais, Kauno rotušės, kaip miesto administracinio centro, reikšmė sumenko⁴. Pastate rinkdavosi miesto valdyba, kuri didesnės įtakos miesto valdymui nebeturėjo, o buvo tik aukštesnių instancijų įsakymų besąlygiška vykdytoja^{4, 8}. 1830–1850 metais rotušės pirmame aukšte buvo įrengti caro kariuomenės artilerijos sandėliai⁴.

1836–1837 m. pagal Karolio Podčašinskio projektą sutvarkyti fasadai, perdengti stogai, atnaujintos perdangos⁸. 1836–1844 m⁴. (kitais duomenimis 1838 m¹⁴.) rotušėje įrengta caro rezidencija. 1850 m. bokšte įrengtas ugniagesių stebėjimo punktas⁸. 1865 metais Vilniaus generalgubernatoriaus Muravjovo „Koriko” įsakymu Kauno rotušėje įsteigtas rusų teatras⁴. 1869 metais čia vėl pradėjo dirbti miesto savivaldybė⁴. 1897–1900 m. perplanuotos patalpos, įrengtas orinis šildymas, abipus bokšto priglausti priestatėliai su balkonais⁸. 1897–1910 metais rotušėje veikė pirmasis Kauno mieste muziejus¹⁵.

Nepriklausomybės metais Kaunui tapus laikinąja sostine, rotušėje dirbo miesto valdyba ir burmistras⁴. Iki 1951 metų čia veikė Centrinio valstybinio archyvo Kauno filialas, o 1951–1960 m. pastatas atiduotas Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetui⁶. 1969–1973 m. pagal architekto Žybarto Simonaičio (Simanavičiaus) projektą restauruota⁸. Atkurtas XVI a. rūsių ir aukštų planas, restauruotas vestibiulis, paradiniai laiptai⁸. Nuo 1973 m. pastate įsikūręs civilinės metrikacijos skyrius⁴, rūsiuose – keramikos muziejus^{4, 6}. Nuo 2015 m. – Kauno miesto muziejus⁶.

Rotušės datavimas

Medienos mėginiai dendrochronologiniam datavimui paimti 1971 m., t.y. rotušės restauravimo metu⁸. Daugumoje mėginių vyrauja paprastosios eglės mediena. Pavyko datuoti visus mėginius. Paskutinės pušies mėginių balanos rievės neišliko. Trūkstamų balanos rievių rekonstrukcija matematiniais metodais rodo, kad vienas konstrukcinis elementas kirstas tarp 1759 ir 1787 m., t.y. iš Jono Matekerio rotušės rekonstrukcijos laikotarpio⁴. Du pušies mėginiai datuoti XIX a. pr. (1814–1841 m.) ir atstovauja Karolio Podčašinskio atliktą rotušės rekonstrukciją⁸. Dalies eglės mėginių paskutinės požievio rievės neišliko. Datuoti mėginiai su išlikusiomis požievio rievėmis atstovauja du laikotarpius: 1740–1741 m. ir 1775–1776 m. Rotušė remontuota apie 1741–1742 m. po 1732 m. gaisro⁹, o šis remontas nepateko į rotušės istorijos aprašymus. Antrasis laikotarpis (eglės kirstos 1776–1777 m.) atitinka Jono Matekerio rotušės rekonstrukcijos didžiųjų darbų pabaigą – vidaus įrengimo pradžią^{11, 12}. Vienas šio laikotarpio mėginių yra apdegęs.

Literatūra

1. Levandauskas V. 1991. Rotušė, in Kauno architektūra, red A. Jankevičienė ir kt. Vilnius: Mokslas, 257 p.
2. Ten pat., p. 260.
3. Ten pat., p. 262.
4. Kauno rotušė. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro svetainė. [Prieiga 2024-01-19].
5. Levandauskas V., Levandauskienė R., Simanavičius Ž. 1981. Kauno Rotušės aikštė. Vilnius: Mintis, p. 19.
6. Kauno rotušė. Kultūros paveldo centro svetainė. [Prieiga 2024-01-19].
7. Levandauskas V. 1991. Min. Veik., p. 258.
8. Ten pat., p. 259.
9. Glemža L. 2015. Statybos ir pertvarkymai XVIII a. antrosios pusės Kauno mieste, in XVIII amžiaus studijos, t. 2. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Valstybė. Kultūra, Edukacija. Sud. Šmigelskytė-Stukienė R. Vilnius: LII leidykla, p. 278.
10. 1771 m. birželio 27 d. Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b. 19587, l. 330.
11. 1776 m. spalio 25 d. Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b. 19587, l. 420a.
12. 1778 m. rugpjūčio 6 d. Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b. 19587, l. 489a.
13. 1786 m. Kauno burmistro pajamų ir išlaidų knyga, LVIA, f. 443, a. 5, b. 534a, l. 38a, 45.
14. Pilypaitis A. S. 1961. Kauno rotušė. Vilnius: Mokslas, p. 38–39.
15. Keršytė N. 1999. XX a. pradžios Lietuvos muziejai. Lietuvos istorijos metraštis 1998. Vilnius, p. 91–92.