Pavadinimas | Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia | Pastatas | bažnyčia ir varpinė |
Savininkas | Romos katalikų bažnyčia | Koordinatės | 55º30’14.1” Š. pl., 23º57’53.0” R. ilg. |
Savivaldybė | Kėdainių r. | Adresas | Paberžės k., Gudžiūnų sen., Kėdainių r. |
Statybinė medžiaga | medis | Stilius | liaudies architektūra klasicizmas, barokas |
Pastatyta | Bažnyčia: 1859–1860 m. Varpinė: 1858 m. |
Remontuota | Bažnyčia: 1869, 1950–19623, 19663, 1974–19753, 19813 m. Varpinė: 19663 m. |
Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia stovi Paberžės kaime Liaudės kairiajame krante1. Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienanavė su trisiene apside2. A. Petrašiūno nuotrauka, KPC archyvas. Bažnyčios istorijaPaberžės dvaro savininkas Šilingas 1787 m. pastatė didelę medinę aštuonkampę bažnyčią, kuri iki 1853 m. buvo Surviliškio filija2. Ji greitai sudegė2. Po gaisro Šilingas pastatė iš kažkur nupirktą seną mažą koplyčią2. Kituose šaltiniuose minima iš Ugionių 1858 m. atvežta senoji bažnyčia1. Tuo tarpu kunigas Mykolas Dobrovolskis (t. Stanislovas) Paberžės bažnyčios kronikoje nurodo, kad dabartinė bažnyčia pastatyta 1857 m. iš senos koplyčios ir senos Ugionių bažnyčios3. Vėliau bažnyčią remontavo ir padidino kun. Ipolitas Baronas1, 4. 1856–1863 metais Paberžėje dirbo kunigas Antanas Mackevičius, vienas iš 1863 metų sukilimo vadų1, 2, 4. 1866 m. bažnyčios vizitacijos aktas saugomas LVIA. Akte nurodoma, kad bažnyčiai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo titulas5. Bažnyčioje saugomi mirties, gimimo ir krikšto metrikai nuo 1862 m6. Nurodoma, kad varpinė pastatyta iš parapijiečių aukų naudojant eglės medieną, dengta gontais7. Varpinės šonuose yra keturi stulpai7. Ji tvirta ir nejuda net abiems varpams skambant7. Vienas varpas dovanotas Šilingo, o antrasis – parapijiečių aukomis įgytas7. 1950–1962 m. klebonas L. Matiukas restauravo bažnyčios vidų3. 1966 m. klebonu paskirtas M. Dobrovolskis suremontavo bažnyčios pamatus, išdažė bažnyčios išorę, stogą, išmūrijo naujas kolonas, bokštelius, suremontavo varpinę3. 1967–1968 m. įrengta šventoriaus tvora3. 1974–1975 m. sudėtos grindys bažnyčioje3. 1981 m. grindis teko perkloti dėl grybo3. Bažnyčios priekyje yra klasicistinio stiliaus keturių mūrinių kolonų portikas1, 2, 8. Aštuonkampis bokštelis užbaigtas neobarokiniu varpo formos šalmu8. Bažnyčioje yra vertingų meno kūrinių: vargonai, liaudies dailininkų Evangelijos temomis tapyti paveikslai, XVIII a. barokinis didysis altorius, krikštykla, Vinco Svirskio drožyba2, 4, 9. Greta bažnyčios veikia 1863 m. sukilimo muziejus2. Šventoriuje stovi XIX a. medinė varpinė1. Bažnyčią aptarnauja Kėdainių Šv. Juozapo parapija3. Bažnyčios datavimas
2019 m. dendrochronologinių tyrimų metu datuotos bažnyčios pastogės konstrukcijos bei varpinė. Seniausia bažnyčioje esanti mediena datuota XIX a. pradžia. Pušinės bokštelio statramsčio horizontalios atramos (antra nuotrauka) datuotos 1806 m., o pušinė perdangos sija (pirma nuotrauka) į kairę nuo įlipimo angos datuota 1813 m. Gegnė datuota 1858 m. Pušis jai kirsta 1858/1859 m. Ąžuolinis bokštelio stulpas (trečia nuotrauka) datuotas 1859 m. Pastogėje esantis ąžuolinis rąstas (aštunta nuotrauka) datuotas dešimtmečiu vėliau, t.y. 1868 m. Apibendrinant galima sakyti, kad XIX a. pradžios mediena greičiausiai yra atvežta kartu su koplyčia (iš Ugionių?), o kita mediena yra iš 1859/1860 m., t.y. išliko iš Paberžės bažnyčios statybos laiko. Taigi bažnyčia pastatyta 1–2 metais vėliau nei pateikima literatūroje1, 3. Ąžuolo mediena varpinėje (ketvirta–septinta nuotraukos) datuota 1857 m. ir kirsta 1857/1858 m. žiemą. Taigi varpinė statyta 1858 m., vieneriais–dvejais metais anksčiau nei bažnyčia. Tuo pačiu reikia pastebėti, kaip kritiškai turi būti vertinama vizitacijos aktuose pateikiama informacija. Pavyzdžiui, 1866 m. bažnyčios vizitacijos akte klaidingai nurodoma, kad varpinė statyta iš eglės medienos7. 2019 m. tyrimų metu varpinėje rasta išimtinai tik ąžuolo mediena, kuri buvo datuota 1857 m. Literatūra
1. Misius K., Šinkūnas R. 1993. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, Pradai, p. 161–162. |