Paberžės bažnyčia

Pavadinimas	Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia	Pastatas	bažnyčia ir varpinė
Savininkas	Romos katalikų bažnyčia	Koordinatės	55º30’14.1” Š. pl., 23º57’53.0” R. ilg.
Savivaldybė	Kėdainių r.	Adresas	Paberžės k., Gudžiūnų sen., Kėdainių r.
Statybinė medžiaga	medis	Stilius	liaudies architektūra klasicizmas, barokas
Pastatyta	Bažnyčia: 1859–1860 m. Varpinė: 1858 m.	Remontuota	Bažnyčia: 1869, 1950–1962³, 1966³, 1974–1975³, 1981³ m. Varpinė: 1966³ m.

Raudona spalva pažymėtos datos nustatytos dendrochronologinio tyrimo metu.

Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia stovi Paberžės kaime Liaudės kairiajame krante¹. Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, vienanavė su trisiene apside².

A. Petrašiūno nuotrauka, KPC archyvas.

Bažnyčios istorija

Paberžės dvaro savininkas Šilingas 1787 m. pastatė didelę medinę aštuonkampę bažnyčią, kuri iki 1853 m. buvo Surviliškio filija². Ji greitai sudegė². Po gaisro Šilingas pastatė iš kažkur nupirktą seną mažą koplyčią². Kituose šaltiniuose minima iš Ugionių 1858 m. atvežta senoji bažnyčia¹. Tuo tarpu kunigas Mykolas Dobrovolskis (t. Stanislovas) Paberžės bažnyčios kronikoje nurodo, kad dabartinė bažnyčia pastatyta 1857 m. iš senos koplyčios ir senos Ugionių bažnyčios³. Vėliau bažnyčią remontavo ir padidino kun. Ipolitas Baronas^{1, 4}. 1856–1863 metais Paberžėje dirbo kunigas Antanas Mackevičius, vienas iš 1863 metų sukilimo vadų^{1, 2, 4}. 1866 m. bažnyčios vizitacijos aktas saugomas LVIA. Akte nurodoma, kad bažnyčiai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo titulas⁵. Bažnyčioje saugomi mirties, gimimo ir krikšto metrikai nuo 1862 m⁶. Nurodoma, kad varpinė pastatyta iš parapijiečių aukų naudojant eglės medieną, dengta gontais⁷. Varpinės šonuose yra keturi stulpai⁷. Ji tvirta ir nejuda net abiems varpams skambant⁷. Vienas varpas dovanotas Šilingo, o antrasis – parapijiečių aukomis įgytas⁷. 1950–1962 m. klebonas L. Matiukas restauravo bažnyčios vidų³. 1966 m. klebonu paskirtas M. Dobrovolskis suremontavo bažnyčios pamatus, išdažė bažnyčios išorę, stogą, išmūrijo naujas kolonas, bokštelius, suremontavo varpinę³. 1967–1968 m. įrengta šventoriaus tvora³. 1974–1975 m. sudėtos grindys bažnyčioje³. 1981 m. grindis teko perkloti dėl grybo³.

Bažnyčios priekyje yra klasicistinio stiliaus keturių mūrinių kolonų portikas^{1, 2, 8}. Aštuonkampis bokštelis užbaigtas neobarokiniu varpo formos šalmu⁸. Bažnyčioje yra vertingų meno kūrinių: vargonai, liaudies dailininkų Evangelijos temomis tapyti paveikslai, XVIII a. barokinis didysis altorius, krikštykla, Vinco Svirskio drožyba^{2, 4, 9}. Greta bažnyčios veikia 1863 m. sukilimo muziejus². Šventoriuje stovi XIX a. medinė varpinė¹. Bažnyčią aptarnauja Kėdainių Šv. Juozapo parapija³.

Bažnyčios datavimas

Tyrimai atlikti	Surinkta mėginių	Medžių rūšis	Sėkmingai datuoti
2019-07-05	19	pušis – 26%, ąžuolas – 74%	15 (79%)

2019 m. dendrochronologinių tyrimų metu datuotos bažnyčios pastogės konstrukcijos bei varpinė. Seniausia bažnyčioje esanti mediena datuota XIX a. pradžia. Pušinės bokštelio statramsčio horizontalios atramos (antra nuotrauka) datuotos 1806 m., o pušinė perdangos sija (pirma nuotrauka) į kairę nuo įlipimo angos datuota 1813 m. Gegnė datuota 1858 m. Pušis jai kirsta 1858/1859 m. Ąžuolinis bokštelio stulpas (trečia nuotrauka) datuotas 1859 m. Pastogėje esantis ąžuolinis rąstas (aštunta nuotrauka) datuotas dešimtmečiu vėliau, t.y. 1868 m.

Apibendrinant galima sakyti, kad XIX a. pradžios mediena greičiausiai yra atvežta kartu su koplyčia (iš Ugionių?), o kita mediena yra iš 1859/1860 m., t.y. išliko iš Paberžės bažnyčios statybos laiko. Taigi bažnyčia pastatyta 1–2 metais vėliau nei pateikima literatūroje^{1, 3}.

Ąžuolo mediena varpinėje (ketvirta–septinta nuotraukos) datuota 1857 m. ir kirsta 1857/1858 m. žiemą. Taigi varpinė statyta 1858 m., vieneriais–dvejais metais anksčiau nei bažnyčia. Tuo pačiu reikia pastebėti, kaip kritiškai turi būti vertinama vizitacijos aktuose pateikiama informacija. Pavyzdžiui, 1866 m. bažnyčios vizitacijos akte klaidingai nurodoma, kad varpinė statyta iš eglės medienos⁷. 2019 m. tyrimų metu varpinėje rasta išimtinai tik ąžuolo mediena, kuri buvo datuota 1857 m.

Literatūra

1. Misius K., Šinkūnas R. 1993. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, Pradai, p. 161–162.
2. Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, in: Kandrotienė D. 2010. Kauno arkivyskupijos bažnyčios. Kaunas, Terra Publica, p. 140–141.
3. Dobrovolskis M. Paberžės kronika, 1966–2005 m., in: Reginos Galvanauskienės archyvas, lapai nenumeruoti.
4. Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapija. Kauno arkivyskupijos puslapis [prieiga 2022-04-06].
5. 1866 m. filijinės Paberžės bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 356, l. 66.
6. Ten pat, l. 67.
7. Ten pat, l. 67v.
8. Jankevičienė A. 1998. Lietuvos medinė sakralinė architektūra. Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 12, p. 177.
9. Ten pat, p. 178.