Klasicistiniai mediniai Ilguvos dvaro rūmai stovi Ilguvoje, Šakių r., terasoje prie Nemuno ir Nykos santakos^{2, 3}.

Dvaro istorija

Istoriniai šaltiniai Panykių vietovę (dvarelį) mini jau XVI a^{2, 3, 4}. Ši vieta iki trečiojo Respublikos padalijimo priklausė Žemaitijos kunigaikštystei⁴. XVIII a. pradžioje dvarą valdė Skirmuntai ir A. Prialgauskas³. Iš jo už skolas 1758 m. dvarą su palivarkais įsigijo Veliuonos klebonas ir dekanas Viktorinas Aleksandras Grincevičius (Wiktoryn Talko-Hryncewicz h. Iłgowski)³. Jis ir pastatė pirmuosius barokinius dvaro rūmus šioje vietoje⁴. Barokinė sodyba šioje vietoje suformuota XVII a. viduryje⁴.

1767 m. Veliuonos klebonas perleido dvarą broliui Jonui Grincevičiui⁵. Tuo metu sodo gale stovėjo medinė koplyčia⁵. Bažnyčia tradiciškai datuojama 1765 m⁵. 1795 m. Ilguvos bažnyčia buvo atskirta nuo motininės parapijos ir tapo savarankiška, o dvaro savininkams priklausė patronato teisė⁵.

XVIII a. pabaigoje Grincevičiai–Ilgovskiai rūmus perstatė^{2, 3, 4}. Kai kurie autoriai nurodo ir statybos datą 1790 m¹. Jonas Grincevičius, karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio šambelionas, pagal to meto madas pastatė naujus klasicistinius rūmus su baroko elementais⁴. Vidinis rūmų planavimas atitiko XVIII a. madą⁴. Pagrindinis dvaro rūmų fasadas atgręžtas į pietus⁴. Šiaurinė jų pusė pastatyta ant aukšto pamato, sumaniai išnaudojant reljefą⁴.

XX a. pirmoje pusėje Onai Grincevičiūtei ištekėjus už garsaus muziko ir dirigento Emilio Młynarskio, dvare prasidėjo aktyvus kultūrinis gyvenimas^{2, 4}. Dvare vaikystę praleido žymi dainininkė Beatričė Grincevičiūtė^{2, 4}. Šiandien dvaras daugiau žinomas ne dėl savo klasicistinės architektūros, bet savo kultūrinės veiklos⁴. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje dvaras atnaujintas – prie rūmų pastatytas priestatas su virtuve⁴.

Rūmų datavimas

Iš keturių nuopjovų paimtų 1982 m. pavyko datuoti tris. Nei viena jų neturi išlikusių paskutinių balanos rievių, todėl panaudoti matematiniai trūkstamų balanos rievių rekonstrukcijos metodai. Dvi nuopjovos datuotos 1747 m. Balanos rievių rekonstrukcija rodo, kad mediena šioms konstrukcijoms kirsta tarp 1756 ir 1775 m. (68 % patikimumas), o vidutinė data – 1765 m. Trečioji nuopjova datuota 1870 m. Balanos rievių rekonstrukcija rodo, kad eglė šiai konstrukcijai kirsta tarp 1872 ir 1897 m. (68 % patikimumas), o vidutinė data – 1885 m. Akivaizdu, kad pirmos dvi nuopjovos yra iš dvaro rūmų statybos laiko, o trečioji įdėta remonto metu. Matomai, kad tai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vykęs remontas aprašytas šaltiniuose⁴. Dendrochronologinių tyrimų išvada: dvaro rūmai statyti tarp 1756 ir 1775 m., greičiausiai tuoj po 1767 m. kai dvarą perėmė Jonas Grincevičius⁵. Tikimybė, kad rūmų statyba vyko ne anksčiau 1780 m. yra 1 iš 11 arba 9 %, o 1790 m. – 1 iš 50 arba 2 %.

Literatūra

1. Ilguvos dvaro sodybos ir Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios statinių kompleksas LR Kultūros vertybių registre (objekto kodas Nr. 16573). [Prieiga 2023-06-29].
2. Semaškaitė I. 2003. Lietuvos pilys ir dvarai. Vilnius: Algimantas, p. 56.
3. Ilguvos dvaras. Vikipedija, Laisvoji enciklopedija. [Prieiga 2023-06-29]
4. Gavelytė U., Stankevičius M., Kaminskas D., Kajėnas K. Ilguvos dvaras: mažai pakitusi medinė klasicistinė architektūra ir naujos gyvensenos požiūris. Bernardinai.lt, 2023-06-17. [Prieiga 2023-06-29]
5. Jankevičienė A., Jovaiša L. 2006. Ilguva, in: Lietuvos sakralinė dailė. I t. Vilkaviškio vyskupija, VI kn. Šakių dekanatas, I d. Bardžiai-Lukšiai. Vilnius: KFMI, p. 285.