Šimkaičių Šv. vyskupo Martyno bažnyčia pastatyta 1932 m. yra lotyniško kryžiaus plano ir turi neogotikos ir liaudies architektūros bruožų.

Bažnyčios istorija

Publikacijose apie Šimkaičių bažnyčios istoriją teigiama, kad bažnyčia pastatyta 1931–1932 m. Bažnyčios statyba rūpinosi kun. Stanislovas Kemzūra¹. 2017 m. Šimkaičių Šv. vyskupo Martyno bažnyčios pastogės konstrukcijose pastebėta paprastojo ąžuolo mediena, kuri yra visiškai netipiška XX a. statytose bažnyčiose. Todėl nutarta pasidomėti išsamiau Šimkaičių istorija ir atlikti dendrochronologinius tyrimus.

Knygoje „Kauno arkivyskupijos bažnyčios“ plačiau aprašoma bažnyčios statyba: „Girkalnio kapinėse buvo didelė medinė koplyčia. Kunigas S. Kemzūra su P. Šauliu sutarė šią koplyčią pervežti į Šimkaičius ir iš jos pastatyti bažnyčią. Koplyčia buvo išardyta ir pervežta į Šimkaičius“². Kaip teigia Viktoras Vitkus („Alio, Raseiniai“), „kuomet statyta pastaroji koplyčia ir kuomet įrengtos kapinės, senosiose Telšių vyskupijos 1899 metų bažnytiniuose dokumentuose žinių nėra. Ten tiesiog nurodoma, kad koplyčia kapinėse stovi nuo neatmenamų laikų“³. 2010 m. V. Vitkaus atlikti Girkalnio kapinių kultūrologiniai tyrimai atskleidė, kad seniausias kapinėse išlikęs paminklas yra iš 1825 m³. Be didelių pastangų kapinėse galima rasti paminklų iš XIX a. 8-ojo dešimtmečio⁴.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo (toliau – LVIA) Žemaičių vyskupijos konsistorijos fonduose (f. 669, f. 696) saugomos trys senosios Girkalnio RBK mirties metrikų knygos. Šios knygos yra suskaitmenintos ir prieinamos internetinėje duomenų bazėje http://www.epaveldas.lt. Seniausioje pateikti laidojimai kapinėse nuo 1849 metų.

Seniausias Girkalnio kapinių koplyčios paminėjimas archyviniuose šaltiniuose užfiksuotas 1806 m. parapijos vizitacijos akte⁵. Dokumente parašyta, kad Girkalnio kapinėse, nutolusiose nuo bažnyčios per pusę varsto (varstas lygus 1066,8 m), tuometinio klebono kun. Juozapo Matusevičiaus lėšomis pastatyta nauja koplyčia. Tuo metu kapinių teritorija buvo aptverta medinių statinių tvora. Jose stovėjo trys kryžiai, kurių vienas neabejotinai buvo kapinių pašventinimo paminklas⁵. 1844 m. vizitacijos akte pateiktas koplyčios aprašymas leidžia susidaryti platesnį vaizdą, kaip tuomet atrodė šis religinės paskirties pastatas. Jis stovėjo ant akmeninio pamato, turėjo nedidelį chorą, o pagrindinė koplyčios erdvė nuo presbiterijos buvo atitverta lentinėmis grotelėmis. Koplyčios lubos iškaltos ir grindys išklotos lentomis. 1844 m. klebono Roko Jankevičiaus (klebonas nuo 1826 m.) rūpesčiu pastatas buvo padidintas ir naujai perdengtas šiaudais. Koplyčia buvo 6,5 uolekčių ilgio ir 3,5 pločio (uolektis ‒ 64,96 cm)⁶. 1894 m. parapijos būklės inventoriuje rašoma, kad koplyčia nauja, medinė. Matyt, koplyčia pavadinta nauja po rekonstrukcijos. Ji buvo dar didesnė nei 1844 m. rekonstruotoji: 7,5 sieksnių ilgio ir 4,5 pločio (rusiškas sieksnis lygus 2,13 m). Joje buvo šeši dideli ir trys maži langai, trejos durys su geležiniais vyriais ir spynomis. Grindys buvo išklotos lentomis⁷.

Akivaizdu, kad Girkalnio kapinių koplyčia pastatyta laikantis 1795 m. caro valdžios nurodymo kapines steigti atokiau nuo bažnyčių šventorių. Praktiškai dauguma laidojimo vietų buvo iškeltos už miestelių ribų dėl tuomet galiojusių sanitarinių normų. Remiantis dokumentais ir atsižvelgiant į užfiksuoto seniausio paminklo datą (1825 m.) galima daryti išvadą, kad Girkalnio kapinės yra įkurtos XVIII a. pabaigoje ar XIX a. pačioje pradžioje, kuomet dauguma parapijų suskubo steigti naujas kapines už miestelių ir bažnyčių šventorių ribų bei jose statyti koplyčias, tarnavusias mirusiųjų šarvojimui, paminėjimui ir laidojimo apeigoms atlikti.

Bažnyčios datavimas

Skirtingų laikotarpių mediena konstrukcijose matyti vizualiai. Senesnė mediena yra didesnio tankio, metinės rievės yra siauresnės, o medžiai kirsti brandaus amžiaus. Tuo tarpu bažnyčios statybos laiko mediena (1931–1932 m.), kuri šiuo metu dominuoja stogo konstrukcijose, yra žymiai prastesnės kokybės, mažo tankio, o medžiai kirsti iš pribręstančio ar pusbrandžio miško. Tyrimų metu nustatyti trys medienos pavyzdžiai, kirsti XIX amžiuje, bei vienas pavyzdys, kirstas XX amžiuje. Dendrochronologiniai tyrimai atskleidė keturias medžių, kurių mediena naudota bažnyčios statybai, kirtimo datas: 1841/1842 m., 1873/1874 m., 1874/1875 m. ir 1932/1933 m. Seniausia pušis kirsta 1841/1842 m. žiemą. Jos mediena (apie 1 m ilgio rąstas) šiuo metu guli nenaudojamas Šimkaičių bažnyčios pastogėje (trečia nuotrauka). Greičiausiai jis buvo išimtas iš konstrukcijos po bažnyčios stogo ar pastogės remonto. Stogo konstrukcijoje esančios atraminės sijos (pirma ir antra nuotraukos) datuotos 1873/1874 m. (pušis) ir 1874/1875 m. (ąžuolas). Kita, dominuojanti, stogo konstrukcijų mediena (ketvirta ir penkta nuotraukos) yra kirsta bažnyčios statybos metu, t.y. 1932/1933 m. žiemą.

Išanalizavus archyvinę medžiagą matyti, kad pušies, kirstos 1841/1842 m. žiemą, mediena Girkalnio kapinių koplyčioje buvo naudota jos ankstyvosios rekonstrukcijos metu, kuri aprašoma 1844 m. Girkalnio bažnyčios vizitacijos akte⁶. Dendrochronologinė analizė parodė, kad mediena rekonstrukcijai minėtai 1894 m. parapijos inventoriuje⁷ kirsta 1873/1874 m. ir 1874/1875 m. žiemą. Mediena likusi iš 1844 m. rekonstrukcijos rodo, kad Girkalnio kapinių koplyčios pastatas nebuvo pastatytas naujas, o tik rekonstruotas. Taigi, pastatas antrą kartą padidintas XIX a. 8-ajame dešimtmetyje.

Tiriant Šimkaičių bažnyčios konstrukcijas nerasta medienos iš XIX a. pr. Girkalnio koplyčios statybos laiko. Todėl galime kelti kelias hipotezes: a) originali mediena buvo pakeista ir neišliko koplyčios rekonstrukcijų metu, t.y. jos jau nebuvo, kai pati koplyčia buvo pervežta į Šimkaičius; b) ji buvo pašalinta iš Šimkaičių bažnyčios konstrukcijų ankstesnių bažnyčios remontų metu ir neišliko iki mūsų dienų; c) mediena yra tyrimams neprieinamose vietose, pvz., sienose, apkaltose lentomis. Atradus Šimkaičių bažnyčios konstrukcijose šią medieną būtų galima nustatyti tikslią Girkalnio kapinių koplyčios statybos datą.

Literatūra

1. Misius K. Šinkūnas R. 1993. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, Pradai, p. 215–216.
2. Kandrotienė D. 2010. Kauno arkivyskupijos bažnyčios. Kaunas, Terra Publica, p. 43.
3. https://www.alioraseiniai.lt/girkalnio-kapines [prieiga 2021-08-26].
4. Vitas A. 2018. Šimkaičių Šv. vyskupo Martyno bažnyčios dendrochronologiniai tyrimai atskleidžia Girkalnio koplyčios istoriją. Rasupis. Nr. 1, p. 25.
5. 1806 m. Girkalnio parapijos vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 221, l. 315.
6. 1844 m. Girkalnio parapijos vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 229, l. 113–119.
7. 1894 m. Girkalnio parapijos vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 3, b. 2541, l. 3.