Pastato istorija

Buvę ligoninės pastatai stovi kvartale ribojamame Muitinės g., Kuzmos g., Aleksoto g. ir Vytauto bažnyčios¹. Ši vieta, XV a. pradžioje atiduota Pranciškonų vienuolynui¹. Pirmą kartą pastatas dabartinėje Muitinės g. 2 paminėtas Kauno magistrato aktų knygose 1589 m., kur minimas B. Ravos namas prieš Marijos bažnyčią². 1610 m. minimas Muitinės ir V. Kuzmos gatvių kampe buvęs mūrinis T. Frezo namas¹. Iš 1615 m. notaro akto matyti, kad egzistavo du mūriniai namai – didysis ir mažasis². Švedų Tvano metu visi kvartalo pastatai apgriauti¹. Vienuolyno pastatai atstatyti 1669 m¹. 1732 m. namas priklausė dviems broliams teisėjui Henrikui ir jau mirusiam Antanui Rozenbergui². 1774 m. nekilnojamas turtas perėjo Rozenbergų palikuonims². XIX a. pirmojoje pusėje pastatai priklausė muitinei, kitoms žinyboms². Pranciškonų pastatai smarkiai nukentėjo per 1812 m. karą¹.

1845 m. caro valdžios įsakymu vienuolynas uždarytas¹. 1870 m. sunykęs vienuolyno pastatas ir mediniai statiniai nugriauti³. Augant miesto gyventojų skaičiui nutarta miesto ligoninę įkurti šioje vietoje, nugriaunant pranciškonų vienuolyno liekanas bei medinius statinius buvusius sklype². 1870 m. pagal architekto E. fon Mikvico projektą (kitais duomenimis pagal S. Gorskio projektą³), pradėta naujos ligoninės statyba, panaudojant ir senus pastatus².

Apie 1890 m. pastatų kompleksas buvo kapitaliai remontuotas, pagal inž. P. Dorofejevskio projektą². Naujai pastatytame korpuse pietinėje teritorijos dalyje prie Nemuno krantinės buvo įkurdinti psichikos ligomis sergantys ligoniai². 1891 m. architektas N. Andrejevas parengė ligoninės išplėtimo projektą, kuri buvo įgyvendintas iki 1900 m³. 1918–1940 m. laikotarpiu čia veikė miesto ligoninė, kurioje buvo keturios klinikos². 1919–1940 m. miesto ligoninėje dirbo įžymus chirurgas V. Kuzma³. 1955–1958 m. ligoninė remontuota3. 1973 m. restauruotas ir pritaikytas valgyklai gotikinis Ravos namo rūsys³.

1994 m. architektūrinių tyrimų metu, antrame aukšte surasta užmūryta keraminė renesansinė langų apvadų detalė su vyro profiliu, kurią menotyrininkė M. Matušakaitė sieja su Habsburgų dinastija, glaudžiai susigiminiavusia su Jogailaičiais². Tokios renesansinės detalės buvo naudojamos tik išskirtinių pastatų puošybai². 2000 m. istorikės V. Reipaitė ir R. Rickevičienė iškėlė versiją apie galimą reprezentacinį pastato Muitinės g. 2 pobūdį².

1988 m. sugrąžinant senuosius gatvių pavadinimus, V. Kuzmos gatvė pervadinta į Muitinės, Puodžių ir Kurpių. Iki 1988 m. Panevėžio g. pavadinta V. Kuzmos gatve. Taip pat pasikeitė naujai suformuotų Muitinės, Puodžių ir Kurpių gatvių numeracijos kryptis. Dabartinė pastatų numeracija nuo Rotušės pakeitė ankstesnę buvusią nuo Kauno m. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos. Taigi dabartinis pastato adresas – Muitinės g. 2. Pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (Nr. 1114). Dendrochronologijos laboratorijos medienos inventoriuose nurodyta, kad pastato konstrukcijos yra iš XVII a. vidurio.

Pastato datavimas

Dvi kvadratinės formos nuopjovos iš pastato konstrukcijų paimtos 1979 m. (Inv. Nr. 2801 ir 2802). Nustatytos datos 1769 ir 1791 m. paneigia registre pateiktą informaciją, kad pastato mediena yra iš XVII a. vid. Abiejose nuopjovose nėra išlikę paskutinės rievės, todėl tikslią medžių kirtimo datą nustatyti nėra galimybės. Atsižvelgiant į skirtingą išlikusių balanos rievių skaičių, labai tikėtina, kad abi datuotos konstrukcijos yra iš to paties laikotarpio. Trūkstamų balanos rievių rekonstrukcija rodo, kad mediena kirsta 1768–1824 m. (P=95%), 1782–1810 (P=68%), mediana 1796 m. Balanos rievių pasiskirstymo histograma esant 52 branduolio rievėms labiau tikėtinomis nurodo senesnio laikotarpio, 1780–1796 m., datas, o nustatyta 1791 m. data jį dar labiau susiaurina (1792–1796 m.). Tai atitinka ir vizualų mėginio Nr. 2802 vertinimą, jog jame trūksta nedaug balanos rievių.

Literatūra

1. Jankevičienė A. 1991. Ligoninės pastatų kompleksas Muitinės g. 2/12, in: Kauno architektūra, Vilnius, Mokslas, p. 174.
2. Pastatų kompleksas Muitinės g. Kaune Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro svetainė [prieiga 2021-10-20].
3. Ten pat., p. 175.