Aukštosios Fredos dvaras – dvaras, esantis Fredoje (dabartinė Kauno teritorija), kairiajame Nemuno krante. Adresas – Ž. E. Žilibero g. 2–10¹. Aukštosios Fredos dvaro sodybos antrasis kumetynas (KVR Uk25751) priklauso dvaro sodybos kompleksui². Pastatas statytas XIX a. pradžioje².

Aukštosios Fredos dvaro istorija

Pirmosios rašytinės žinios apie vietovę, kur įsikūręs Fredos dvaras, siekia XV a. pradžią². 1500 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis Fredos vietovę padovanojo LDK iždo raštininkui Henrikui Šliagirui, kuris čia įkūrė nedidelį dvarelį². 1508 m. Fredos dvaras tampa Kauno m. nuosavybe². 1673 m. LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas už Pažaislio vienuolyno statybos darbus italų architektui bei vienuoliui Lodovico Fredo suteikė bajoro titulą ir kairiajame Nemuno krante padovanojo žemės valdas¹. 1799² m., kitais duomenimis 1795 m¹ ar 1800³ m., Kauno miestas dvarą pardavė žemaičių bajorui Juozapui Godlevskiui. J. Godlevskis pasistatė rezidencinę dvaro sodybą, įveisė peizažinio stiliaus parką². Išlikę abu didieji tvenkiniai sudaro vienas kito atžvilgiu apverstas raides GJ – šio savininko inicialus⁴. Toks savitas įsiamžinimo būdas vienintelį kartą panaudotas Lietuvoje⁵. XIX a. viduryje dvaras priklausė Gauronskiams, vėliau buvo parduotas valstybei¹.

1882 m. Fredos dvaro dalis nusavinta Kauno tvirtovės reikmėms² ir pradėta Kauno tvirtovės fortų statyba¹. Dvaro teritorijoje buvo statomi kareivinių pastatai, rūmuose įsikūrė artilerijos valdyba – gyveno pirmasis tvirtovės komendantas generolas Oskaras Klemas². Statant ir stiprinant tvirtovę, jos karinėms reikmėms buvo pertvarkyta šio dvaro sodyba, joje įrengtas artilerijos kiemas¹. Į pietus nuo dvaro parko suformuoti Centrinio įtvirtinimo pylimai ir vienas iš didžiųjų redutų¹. Dvaro sodybos teritorijoje nutiesti keliai ir geležinkelio linijos, įrengtos Fredos kapinės, pastatyta Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė¹. Teritorija į rytus nuo dvaro sodybos tapo artilerijos pratybų lauku¹.

Pirmojo pasaulinio karo metu dalis pastatų buvo apgadinta arba visai sunaikinta², kai kurie tarpukariu atstatyti¹. Čia buvo įsikūrę našlaičių namai¹. 1920 m. buvusiuose dvaro rūmuose įkurta Žemesnioji sodininkystės-daržininkystės mokykla (sovietmečiu – Kauno Mičiurino tarybinis ūkis-technikumas), veikusi iki 1982 metų^{1, 2}. Buvusioje cerkvėje įsteigta šios mokyklos ir karo aviacijos pulko bažnyčia². 1923 m. pietinėje ir vakarinėje dvaro teritorijos dalyje įsteigtas Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – VDU) Botanikos sodas², priklausęs matematikos-gamtos fakultetui¹. Po Antrojo pasaulinio Botanikos sodas tapo Lietuvos Mokslų akademijos sudėtine dalimi². Bažnyčia buvo uždaryta, naudojama kaip sandėlis, sporto salė². 1990 m. Botanikos sodas tapo savarankiška Lietuvos Mokslų akademijos įstaiga, o 1992 m. buvo įjungtas į atkurtą Vytauto Didžiojo Universitetą².

Pastato datavimas

Mediena tyrimams iš perdangos sijų surinkta 2002 m. vieno iš pastato butų remonto metu. Seniausia (antrinio naudojimo) mediena datuota 1759 m. Ši pušis kirsta 1759/1760 m. žiemą. Didžioji medienos dalis išliko iš pastato statybos laiko 1853 m. ir kirsta 1852/1853 m. žiemą. Dar du konstrukciniai elementai datuoti 1866 ir 1867 m. Šios pušys kirstos 1866/1867 ir 1867/1868 m. žiemą. Dviejų eglių paskutinės rievės nėra išlikę. Ši mediena datuota 1839 ir 1844 m. ir greičiausiai taip pat yra iš pastato statybos laiko 1853 m.

Literatūra

1. Aukštosios Fredos dvaras. Vikipedija, Laisvoji enciklopedija [prieiga 2021-10-01].
2. Aukštosios Fredos dvaro aprašymas LR Kultūros vertybių registre [prieiga 2021-10-01].
3. Juozapas Godlevskis. Vikipedija, Laisvoji enciklopedija [prieiga 2021-10-01].
4. Levandauskas V. 1994. Kauno Aukštosios Fredos dvaro sodyba, in: Lietuvos architektūros istorija: keturių tomų monografija, t. 2: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, t. 2, p. 356.
5. Ten pat, p. 357.