Mūrinė vienabokštė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Kauno rajone, Lapių miestelyje, Neries viršutinėje terasoje^{1, 2}.

Bažnyčios istorija

Istoriniuose šaltiniuose nėra išlikę informacijos apie Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statybą ir jos laiką³. Panašiai kaip ir Skarulių Šv. Onos bažnyčios atveju, įsivėlusi klaidinga 1639 m. bažnyčios statybos data paminėta seniausiame išlikusiame 1740 m. inventoriuje⁴ vėliau kartojama kituose šaltiniuose, pvz., K. Misiaus ir R. Šinkūno leidinyje Lietuvos katalikų bažnyčios¹ ir Kauno arkivyskupijos svetainėje. Be 1639 m., kai kuriose publikacijose minima ir 1620 m. bažnyčios statybos data, matyt dėl bažnyčioje buvusio ir sovietmečiu dingusio antspaudo, kuriame nurodyti 1620 metai³.

Dėl šaltinių trūkumo nėra tiksliai žinomos bažnyčios pradinės architektūrinės formos³. Iki 1898–1899 m. rekonstrukcijos, po kurios bažnyčia įgavo dabartinę išvaizdą, pastatas buvo nedidelis, vienos kvadratinės navos su nedidele presbiterija ir trisiene abside³. Senosios pastato dalies kompozicija, plano forma bei dekoro elementai leidžia ją gretinti su panašiais XVI a. bažnyčių pastatais⁵. Tokia gotikinio pastato struktūra su renesanso elementais lygintina su Šv. Gertrūdos bažnyčia Kaune arba Zapyškio bažnyčia⁶. Remiantis architektūrine kompozicija, forma bei dekoru, D. Vasiliūnienė bažnyčią datuoja XVI a.⁵ Kaip pažymi D. Vasiliūnienė, inventoriuose nurodoma, kad senieji Lapių bažnyčios dokumentai, buvę Karmėlavos parapijoje (Lapės buvo Karmėlavos filija), sudegė 1754 m. gaisro metu⁷.

Seniausia informacija istoriniuose šaltiniuose apie Lapių bažnyčią siekia 1639 m. kai Jonas Alfonsas Lackis (prieš 1609–1646), LDK didikas, 1639 m. lapkričio 30 d. surašė Lapių bažnyčios fundacinį dokumentą³. Dokumente nurodoma, kad J. A. Lackis su žmona J. Talvošaite-Lackiene restauravo mūrinę bažnyčią Lapėse. 1620 m. Kauno Pavieto Teismo surašytame Lapių dvaro paveldėtojų Samuelio ir Aleksandro Valodkevičių turto dalijimosi dokumente minima Lapių bažnyčia, nenurodant, kada ir kas ją pastatė³. Taigi dokumentai liudija, kad Lapių bažnyčia 1620 m. jau stovėjo³. Lapių apylinkių legendos byloja, kad pirmoji Lapių bažnyčia buvusi kalvinų³. Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1591 m. Lapių dvaras priklausė Krokuvos kaštelionui Severynui Boneriui (po 1530–1592)³. Kadangi Severynas Boneris ir jo brolis Janas buvo turtingi aristokratai ir aktyvūs reformacijos šalininkai, todėl tikėtina, kad S. Bonetis galėjo Lapėse pastatyti protestantų bažnyčią³.

Vėlesnė bažnyčios istorija aprašoma išlikusiuose XVIII–XX a. pradžios archyviniuose šaltiniuose⁵. 1717 m. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis suteikė Lapių bažnyčiai Karmėlavos filijos teises, kurias 1744 m. patvirtino vyskupas Mykolas Jonas Zenkovičius⁷. Taigi, mirus bažnyčios fundatoriui J. A. Lackiui Lapių bažnyčia tapo Karmėlavos bažnyčios filija⁸. Parapijos teises Lapėms sugrąžino Vilniaus vyskupas Vaclovas Žilinskis 1849 m.^{8, 9}

Lapių bažnyčia remontuota 1782–1786 m⁵. Pastato tvarkymo metu perdengtas malksnų stogas, sudėtos naujos lentų lubos⁵. 1817, 1818 m. inventoriai nurodo vėl sudėtas naujas storlenčių lubas, o stogą perdengtą malksnomis⁵. Užsimenama, kad bažnyčios grindys plytų⁵. Taip pat nurodomas rūsys, esantis po abside⁵.

1835–1882 m. klebono Jurgio Markevičiaus rūpesčiu bažnyčia atnaujinta, rekonstruotas interjeras, įsigyta naujų liturginių reikmenų, paveikslų⁹. 1852 m. bažnyčia uždengta nauju skardiniu stogu ir nutinkuota⁹. Grindys liko iš plytų, o lubos – lentų⁹.

1885–1887 m. kunigo Vitalijaus Denbskio iniciatyva suremontuotas stogas, įrengti lietvamzdžiai, pataisytas tinkas fasade, sienos nudažytos, nutinkuotos medinės lubos, sudėtos naujos lentų grindys¹⁰. Be to, šiaurės rytinėje pusėje pristatyta nauja mūrinė zakristija^{8, 10}. Tikėtina, kad šioje zakristijoje atsidūrė ir įėjimas į rūsį¹⁰.

1893 m. prašyta valdžios leisti padidinti bažnyčią⁸, tačiau leidimas gautas tik 1898 m⁸. Kunigaujant Andriui Rakauskui 1894–1911 m. Lapių bažnyčia buvo atnaujinta ir išplėsta¹¹ bei įgavo dabartinį vaizdą³. Pristatytos dvi šoninės navos, o nugriovus senąją mažą zakristiją, pristatyta nauja mūrinė¹¹. Bokšto vidaus erdvėje įrengtas choras¹². Bokštas paaukštintas trimis sieksniais ir uždengtas nauja skarda^{8, 12}. Likusi bažnyčios dalis uždengta čerpėmis¹². Sudėtos naujos medinės lubos, viduje ištinkuotos ir nudažytos sienos^{8, 12}. Visa bažnyčia išklota naujomis lentų grindimis, kurios presbiterijoje buvo ąžuolinės¹². Šio remonto metu panaikintas rūsys, nes vėlesniuose vizitacijų dokumentuose jis nebeminimas¹².

1957–1959 m. kunigas Juozas Stankūnas tvarkė šventorių, tinkavo bažnyčią, perdengė stogą, remontavo stogo konstrukcijas bei grindis¹². 1972 ir 1985 m. remontuota bažnyčios išorė¹².

Bažnyčios datavimas

Seniausia mediena iš Lapių bažnyčios datuota 1620 m. Tai šešta ir aštunta perdangos sijos (pušies) skaičiuojant nuo įėjimo į pastogę (3 nuotrauka). Ši mediena kirsta 1620/1621 m. žiemą ir naudota statyboms 1621 m. Matomai, bažnyčios remonto darbai truko ilgesnį laiką, nes pastogės sija virš presbiterijos datuota 1636 m (4 nuotrauka). Ši pušis kirsta 1636/1637 m. žiemą. Vadinasi, 1639 m. Jono Alfonso Lackio fundaciniame dokumente³ nurodytas bažnyčios remontas truko ilgesnį laiką, t.y. bent nuo 1621 iki 1637 m., arba jis vyko keliais etapais.

Dviems kitoms perdangos sijoms, datuotoms 1653 m. (1 nuotrauka), pušys kirstos 1653/1654 m. žiemą. Tai rodo, kad Lapių bažnyčia remontuota prieš pat Švedų tvaną (1655–1660 m.). Panašu, kad ATR karai pertraukė bažnyčios remontą, nes pastogės vainiko rąstas datuotas 1665 m. Taip pat nėra aišku ar šie literatūroje neminimi darbai apsiribojo tik sijų ir vainiko keitimu.

Medienos patekusios į konstrukcijas XVIII a. nenustatyta. XIX a. pradžioje, 1805/1806 m. žiemą, kirsta ąžuolo mediena panaudota horizontaliai gegnių atramai (5 nuotrauka). Trys ąžuolinės bokšto perdangos sijos datuotos 1887 m. (2 ir 7 nuotraukos). Šis remontas atitinka literatūroje minimus kunigo Vitalijaus Denbskio bažnyčios tvarkymo darbus^{8, 10}. Aukštesnės bokšto konstrukcijos vizualiai yra neseniai keistos, todėl nebuvo tirtos.

Apibendrinant gautus dendrochronologinių tyrimų rezultatus galima sakyti, kad Lapių bažnyčia pastatyta ne vėliau kaip 1620 m. XVIII a. jokie bažnyčioje vykę medinių konstrukcijų tvarkymo darbai tyrimų metu nenustatyti. Bažnyčios bokšto perdanga įrengta 1887 m.

Literatūra

1. Misius K., Šinkūnas R. 1993. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, Pradai, p. 142.
2. Vasiliūnienė D. 1998. Lapių bažnyčios istorija ir datavimo klausimas. Menotyra, Nr. 2, p. 20.
3. Ten pat, p. 21.
4. 1740 m. Lapių bažnyčios inventorius. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 321, l. 62–65.
5. Vasiliūnienė D., min. veik., p. 23.
6. Ten pat, p. 22.
7. Ten pat, p. 28.
8. Kandrotienė D. 2010. Kauno arkivyskupijos bažnyčios. Kaunas, Terra Publica, p. 104.
9. Vasiliūnienė D., min. veik., p. 24.
10. Ten pat, p. 25.
11. Ten pat, p. 26.
12. Ten pat, p. 27.