A. Petrašiūno nuotr., KPC
Gotikinė Šv. Mikalojaus bažnyčia sudėtingo plano, vienabokštė, vienanavė, stovi senamiestyje, kalvos šlaite. Pastatyta XV a. antroje pusėje.
Bažnyčios istorija
Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčia pastatyta XV a. antroje pusėje1. Tikslių duomenų apie jos statybos datą ir fundatorių nėra žinoma2. Vyskupas M. Valančius miglotai mini bažnyčią XV a. antroje pusėje2. Jis nurodo, kad bažnyčia buvusi parapinė, apleista, o Šv. Mikalojaus atlaidus suteikė popiežius Aleksandras VI 1495 m2. Tačiau ši data klaidingai užrašyta lenkiškame tekste2. Iš tiesų, Romos kardinolų raštas dėl atlaidų surašytas 1493 m. gruodžio 4 d3. Tai yra anksčiausias bažnyčios paminėjimas istoriniuose šaltiniuose. Yra kelios teorijos apie tikėtinus bažnyčios fundatorius. R. Rickevičienės nuomone, bažnyčia funduota miesto pirklių, nes Šv. Mikalojus buvo pirklių ir jūreivių globėjas4. Anot V. Kamuntavičienės, bažnyčios fundatorius ir globėjas galėjo būti LDK didikas Mikolajus Iliničius5. Iliničiai buvo LDK didikų rusėnų katalikų giminė kilusi iš Naugardo6. 1503 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegija Šv. Mikalojaus koplyčia perduota parapinei Kauno bažnyčiai5.
Ankstyviausia žinia apie ketinimą įkurti benediktinių vienuolyną Kaune yra iš 1621 m7. Tų metų rugsėjo 27 d. Zigmantas Vaza suteikė leidimą būsimam vienuolynui savo žinioje turėti apleistą Šv. Mikalojaus bažnyčią7. Gavęs valdovo palaikymą 1622 m. būsimasis Kauno benediktinių vienuolyno fundatorius Andriejus Skorulskis pradėjo supirkinėti aplinkines žemes8. 1623 m. kovo 10 d. sudarytame A. Skorulskio testamente minimas pastatydintas vienuolynas9. Kadangi pirmą kartą vienuolynas paminėtas 1622 m. teismo dokumente, darytina prielaida, kad tais metais Kaune apsigyveno seserys benediktinės10. Norėdamas teisiškai įforminti vienuolyno fundaciją, 1624 m. lapkričio 28 d. A. Skorulskis surašė Kauno benediktinių vienuolyno ir Šv. Mikalojaus bažnyčios fundacijos aktą9. Vienuolynui paskirta žemės Kaune, dovanotas Petrašiūnų palivarkas, Paštuva su Kvesų kaimu11. 1624–1627 m. bažnyčia buvo remontuojama11, 12.
1627 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus vyskupas E. Valavičius, vykdydamas 1621 m. valdovo išreiktą valią, benediktinėms perdavė apleistą Šv. Mikalojaus bažnyčią13. Nepaisant šio rašto ir 1635 m. Vilniaus kapitulos patvirtinimo bažnyčios perėmimas strigo13. Dėl to, 1637 m. pirmoji vienuolyno abatė O. E. Skorulskytė kreipėsi į Šventąjį Sostą14. Kilęs ekonominių interesų konfliktas tarp šalia Kauno pradėjusio veikti vienuolyno su aktyvia ūkine veikla ir miesto cechų amatininkų truko iki XVIII a. pabaigos15. Bažnyčia, nukentėjusi Švedų Tvano metu, apie 1663 m. remontuota11.
1716 m. pastatytas naujas medinis vienuolyno pastatas16. Bažnyčia remontuota 1762 m17. 1819 m. per audrą sugriuvus senajam mediniam vienuolyno pastatui18 iki 1829 m. pastatyti nauji mūriniai Kauno benediktinių vienuolyno pastatai19. Bažnyčios vakarinės fasado dalies rekonstrukcija vyko 1825–1830 m20. Po šio remonto fasadas įgijo neobaroko bruožų20. 1844–1846 m. vėl vyko vienuolyno ir bažnyčios remonto darbai: bažnyčioje sudėtos naujos grindys ir langai21. Bažnyčia taip pat remontuota 186222 ir 1882 m17. XX a. pradžioje bažnyčios interjero atnaujinimo darbai vyko 1910–1913 m23. Vienuolyno stogas remontuotas 1918, o bažnyčios 1919 m24. Etapiniai ansamblio tvarkymo darbai tarpukariu vyko 1922, 1927 ir 1932 m25. Tačiau svarbiausias ansamblio pertvarkymas XX a. vyko 1938–1943 m26. 1948 m. vienuolyną Sovietų valdžia uždarė, o bažnyčios patalpose įsikūrė Kauno viešoji biblioteka27. 1957, 1961 ir 1975 m. vienuolyno komplekse tvarkyta aplinka, vyko remonto ir restauracijos darbai28. Vienuolyno namas restauruotas 1961–1968 m. ir paverstas bendrabučiu29. Paskelbus Nepriklausomybę 1990 m. prasidėjo bažnyčios remonto darbai30. Bažnyčia atšventinta 1992 m. kovo 22 d31.
Bažnyčios datavimas
| Tyrimai atlikti | Surinkta mėginių | Medžių rūšis | Sėkmingai datuoti |
| XX a. 7-8 deš. | 2 | pušis – 100% | 1 (50%) |
Viena iš dviejų paimtų pušies nuopjovų datuota 1800 m. (nėra išlikusių paskutinių rievių). Antrosios nuopjovos datuoti nepavyko dėl mažo rievių skaičiaus. Matematiniais metodais atlikta balanos rievių rekonstrukcija rodo, kad mediena Šv. Mikalojaus bažnyčios remontui kirsta tarp 1813 ir 1839 m. (p=68%), o vidutinė data – 1826 m. Neabejotina, kad ši mediena buvo naudojama XIX a. trečiajame dešimtmetyje vykusiems bažnyčios rekonstrukcijoms darbams.
Literatūra
1. Kamuntavičienė V. 2016. Kauno benediktinių vienuolyno tyrimai. T. 1. Kauno benediktinių vienuolyno istorija XVII–XX a. pradžioje. Kaunas, VDU, p. 9.
2. Ten pat, p. 81.
3. Ten pat, p. 83.
4. Ten pat, p. 82.
5. Ten pat, p. 85.
6. Ten pat, p. 84.
7. Ten pat, p. 42.
8. Ten pat, p. 43.
9. Ten pat, p. 46.
10. Ten pat, p. 45.
11. Misius K., Šinkūnas R. 1993. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, Pradai, p. 135–136.
12. Kandrotienė D. 2010. Kauno arkivyskupijos bažnyčios. Kaunas, Terra Publica, p. 86–87.
13. Kamuntavičienė V., min. veik., p. 47.
14. Ten pat, p. 49.
15. Ten pat, p. 111.
16. Vasiliauskienė A. 2016. Kauno benediktinių vienuolyno tyrimai. T. 2. Kauno benediktinių vienuolyno meninė savastis. Kaunas, VDU, p. 90
17. Ten pat., p. 105.
18. Ten pat., p. 94.
19. Ten pat., p. 97.
20. Ten pat., p. 61.
21. Ten pat., p. 104.
22. Ten pat., p. 70.
23. Ten pat., p. 120.
24. Ten pat., p. 121.
25. Ten pat., p. 122.
26. Ten pat., p. 123.
27. Ten pat., p. 132.
28. Ten pat., p. 191.
29. Ten pat., p. 193.
30. Ten pat., p. 197.
31. Ten pat., p. 201.