Skarulių Šv. Onos bažnyčia – senoji Jonavos parapijos bažnyčia stovinti kairiajame Neries krante – viena įdomiausių Lietuvoje savo istorija ir architektūra¹. Architektūros istorikė Algė Jankevičienė šią bažnyčią priskyrė halinių pastatų tipui². Pastatas renesanso stiliaus su gotikos elementais².

Bažnyčios istorija

Skarulių bažnyčia seniai pateko į mokslininkų domėjimosi akiratį^{2, 3, 4}, tačiau šios bažnyčios statybos istorija vis dar išlieka neaiški. Pastarojo laiko publikacijų dėka žinoma, kad pirmoji Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Šv. Jurgio, Mikalojaus, Martyno ir Onos bažnyčia Skaruliuose įsteigta 1522 04 01 Mikalojaus ir Magdalenos Stankavičių⁵. 1522 05 15 mirus Mikalojui, jo našlė kartu su Mikalojaus sūnėnais Vaclovu ir Jurgiu Andriejevičiais, Motiejumi Petraškevičiumi ir Stanislovu Bagdonavičiumi perleido Lipnikų bažnyčiai (taip tada vadinosi Skaruliai) Lipnikų dvarą⁵. Žinoma, kad šioje bažnyčioje kunigo, tikro savo dėdės, buvo pakrikštytas būsimas Kauno maršalka ir naujos mūrinės Skarulių bažnyčios statytojas Andriejus Skorulskis (1554–1637)⁶. Ir vėliau Skaruliai buvo svarbus šios giminės centras: 1692–1716 m. čia klebonavo kitas giminės atstovas – kun. Vincentas Skorulskis, nenustatytu metu parapijai tūkstančio auksinų legaciją buvo paskyręs Vilniaus kanauninkas Aleksandras Skorulskis (minimas 1683–1692 m.)^{7, 8}. Lipnikuose-Skaruliuose savo valdas turėjo keletas šios giminės atstovų. Pavyzdžiui, 1598 m. Trakų pilies teismo raštininkas Merkelis Miknevičius Skorulskis⁹ grąžino savo tėvui Baltramiejui Miknevičiui Skorulskiui Skarulių dvarą Kauno paviete¹⁰. Tais pačiais 1598 m. kitas giminės atstovas, Petras Simonavičius Skorulskis, jam priklaususią nuosavybę Skaruliuose testamentu užrašė savo seserims ir patvirtino tėvo užrašymus Skarulių bažnyčiai¹¹.

Tradiciškai literatūroje teigiama, kad nauja mūrinė bažnyčia Skaruliuose pastatyta 1620 m., kitais duomenimis 1622 metais¹². Šios datos mūsų laikus pasiekė iš XVIII a. pabaigos bažnyčios dokumentų. Pavyzdžiui, 1782 m. Skarulių parapinės bažnyčios vizitacijos akte¹³ rašoma, kad A. Skorulskis, supirkęs žemes buvusias prie Lipnikų, pagal savo pavardę pavadino Skaruliais ir apie 1620 m. pastatė mūrinę Šv. Onos bažnyčią. Senuose bažnyčios dokumentuose nėra nurodyta bažnyčios statybos data. Tačiau 1716 m. bažnyčios vizitacijos akte¹⁴ pastato interjero aprašyme pažymėta, kad 1606 m. rugpjūčio 21 d. ties presbiterijos arka tarp piliorių ant medinės sijos buvo iškelta skulptūrinė Nukryžiuotojo grupė su Sopulingąja Švč. Mergele Marija ir šv. evangelistu Jonu. Remdamiesi šiuo dokumentu, galime teigti, kad 1606 m. bažnyčia jau stovėjo.

Andriejus Skorulskis kartu su Mikalojumi Kristupu Radvila Našlaitėliu (1549–1616) keliavo į Jeruzalę (nuo 1582 m. rugsėjo 16 d. iki 1584 m. liepos 7 d.), kur 1583 m. birželio 29 d. buvo įšventintas į Šventojo kapo riterių ordiną⁶. XVIII a. Skarulių bažnyčios dokumentuose minima, kad mūrinis pastatas pastatytas pagal vienos Jeruzalės bažnyčios pavyzdį^{13, 14}. Jei tikėsime senuosiuose dokumentuose pasakojama legenda, kad Skarulių bažnyčia pastatydinta pagal vienos Jeruzalės šventovės modelį, tai bažnyčios statyba negalėjo būti ankstesnė nei 1584 m., kai Andriejus Skorulskis grįžo iš Šventosios Žemės, o greičiausiai tik po to, kai perėmė bažnyčios koliatoriaus teises. 1592 m. birželio 29 d. Skaruliuose buvo surašytas aktas (patvirtintas spalio 6 d. Kaune), kuriuo Jonas, Mato sūnus, ir Paulius, Mikalojaus sūnus, Grinevičius Petraševičiai perleido bažnyčios ir klebonijos koliatorių teises Andriejui, Mykolo sūnui, Miknevičiui Skorulskiui ir jo žmonai¹⁵. Taigi naujos mūrinės bažnyčios statyba greičiausiai pradėta ne anksčiau nei 1592 metais ir baigta ne vėliau kaip 1606 m¹⁴.

Vidmantas Jankauskas atkreipė dėmesį, kad istoriografijoje yra įsivėlusi klaida – esą XVI a. pabaigoje Lipnikai, atitekę Skorulskiams, jau 1592 m. vadinami Skaruliais. Jis teigia, kad Skarulių vardas turėjo būti vartojamas dar iki 1592 m., iki tol, kai Andriejus perėmė dvarą. Lipnikai ir Skaruliai vartojami sinonimiškai dar ir XVII a. I pusėje^{12, 16}. Vėlesniuose bažnyčios dokumentuose esama ir kitų netikslumų. Pavyzdžiui, 1844 m. vizitacijos akte teigiama, kad Škaplieriaus brolija Skaruliuose įkurta 1749 m. liepos 8 d., tačiau iš ankstesnių dokumentų aiškėja, jog Vilniaus vyskupas ordinaras Aleksandras II Kotovičius ją aprobavo 1685 m. liepos 18 d., o į bažnyčią brolija įvesdinta 1694 m. spalio 12 dieną^{17, 18}. 1740 ir 1741 m. pateikiama kiek ankstesnė 1691 m. data^{19, 20}. 1700 m. teigiama, kad bažnyčia konsekruota 1682 ar 1685 m., tačiau jau 1716 m. inventoriuje (ne vizitacijos akte) skelbiama, kad bažnyčia konsekruota, bet kada ir kieno, nežinoma^{21, 22}. Iš ankstesnių publikacijų žinoma, kad bažnyčia nukentėjo – apdegė 1656 ir 1812 m. karų metu¹² ir po to buvo remontuojama.

Plačiau apie Skarulių bažnyčios istoriją, architektūrą, vidaus įrangą ir dailę rašoma autoriaus 2019 m. publikacijose^{32, 33}.

Bažnyčios datavimas

Skarulių bažnyčios medienos datavimas dėl plataus medienos kirtimo laikotarpio diapazono nuo XVI a. pabaigos iki XIX a. pradžios ir įvairios medienos kilmės yra sudėtingesnis nei daugelio kitų bažnyčių. Seniausia mediena, rasta bažnyčios perdangos sijoje, kirsta 1572/1573 m. Šios sijos yra perdangos konstrukcijose virš presbiterijos. Tikėtina, kad pastaroji mediena naujosios mūrinės bažnyčios statybai panaudota išardžius senąjį medinį pastatą, nes naujosios bažnyčios statyba greičiausiai prasidėjo tik po 1592 m¹⁵.

Kitai perdangos sijų grupei medžiai buvo nukirsti ir datuota 1600 m. (dėl suirusios medienos ir nepatogaus priėjimo imant mėginį nutrupėjo kelios rievės). Matyt, šiai grupei priklauso dar bent dvi sijos, kurių paskutinės rievės yra pašalintos medieną apdirbant, todėl jos datuotos ganėtinai plačiame 1598–1620 m. (mediana 1609 m.) ir 1574–1611 m. (mediana 1593 m.) datų diapazone. Taigi, bažnyčios statybos laiką galima susiaurinti ir apibrėžti 1601–1606 m. laikotarpiu. Tačiau kyla klausimas, ar tuo metu, XVI a. pab. – XVII a. pr., mūrinės bažnyčios statyba galėjo trukti tokį trumpą šešerių metų laikotarpį? Panašaus laikotarpio ganėtinai trumpos statybos pavyzdžių galime pateikti keletą pavyzdžių. Pavyzdžiui, Joniškio bažnyčia sumūryta per penkerius metus (1601–1605 m.)²³. Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia iškilo per 11 metų (1620–1631 m.)²⁴. Skarulių bažnyčia gerokai mažesnė ir paprastesnė konstrukcine prasme, todėl galimybe per penkerius metus pastatydinti mūrinį Skarulių pastatą netenka abejoti.

1654–1667 m. karų su Švedija ir Rusija metu Skarulių bažnyčia, kaip ir kitos Lietuvos katalikų bažnyčios, buvo smarkiai nuniokotos ir jų materialinės bazės atkūrimui prireikė ne vieno dešimtmečio²⁵. Iš gautų tyrimų rezultatų paaiškėja, kad bažnyčios rekonstrukcija vyko XVII a. 8-ajame dešimtmetyje: 1670 m. datuota perdangos sija (pirma nuotrauka), 1671 m. – arkos statramstis (aštunta nuotrauka). Ši rekonstrukcija, vykusi po „Tvano“ metu (1656 m.) ištikusio gaisro, užsitęsė, nes bažnyčios stogo gegnei mediena buvo kirsta tik 1676 m. Be to, žinoma, kad karo metu nukentėjo ir varpinė²⁶. Tikėtina, jog šiai rekonstrukcijai priklauso ir sija (šešta nuotrauka), kurios medienos balanos dalis pašalinta ir todėl ji datuota plačiu 1642–1674 m. diapazonu.

1716 m. datuota perdangos sija. Kaip tik tuo metu bažnyčios dokumentuose minima kanauninko Aleksandro Skorulskio legacija bažnyčios remontui, tačiau dėl jos buvo kilę problemų ir tuometinis parapijos klebonas šia suma disponuoti negalėjo²². Visgi, nepaisant nesklandumų, 1716 m. kirsta mediena buvo panaudota reikalingiems stogo ir skliautų remonto darbams.

XVIII a. vyko ir daugiau bažnyčios tvarkymo darbų. Kaip rodo tyrimai, 1731 m. parengta mediena gegnei (ketvirta nuotrauka), 1756 m. – perdangos sijai, o 1787 m. – perdangos statramsčiui (apvalus statramstis, antra nuotrauka). Galbūt tai susiję su „neseniai atliktu“ stogo remontu, minimu 1782 m. vizitacijoje?¹³. Be to, atrodo, kad 1781 m. birželio 15 d. gaisras išdegino tik vidaus įrangą, bet nepalietė virš mūrinių skliautų esančių pastogės medinių konstrukcijų. Tikėtina, kad būta ir daugiau Skarulių bažnyčios stogo rekonstrukcijų, tačiau didžioji dalis gegnių yra pakeista neseniai (XXI a. pradžioje) vykusio remonto metu.

XIX a. bažnyčia remontuota po 1812 m. karo metu įvykusio gaisro. Perdangos sija keista po 1817 m. (tais metais parengta mediena), tačiau stogas sutvarkytas iki 1820 m. parapijos vizitacijos. 1817–1820 m. ne tik keistos sijos, bet panaudota 4 tūkstančiai naujų čerpių stogo skylėms uždengti²⁷.

Ties presbiterijos ir navos sankirta yra įlipimo anga į po didžiuoju altoriumi esantį rūsį. Ties ja yra išlikusios dviejų laikotarpių medinės ir dar vieno laiko (ankstyviausio) žemiau esančios keturkampių plytų grindys. Apžiūrėtoje grindų konstrukcijoje ir paimtose medienos mėginiuose nėra išlikę paskutinių rievių, todėl datuojant dendrochronologiniu metodu negalima nustatyti tikslios konkrečių metų datos, bet tik datas, po kurių medis buvo nukirstas ir vyko statybos darbai. Atlikti tyrimai rodo, kad grindys įrengtos jau veikiančioje bažnyčioje po 1642 metų. Tačiau jos nebuvo paklotos po visa bažnyčia. Apžiūros metu bažnyčios gale yra tik dabar matomos viršutinės grindys. Visgi 1716, 1782 m. bažnyčios dokumentuose teigiama, kad tuo metu bažnyčioje būta grindų iš kvadratinių plytų (jas galima pamatyti ir šiandien ties minėta įlipimo anga)¹⁴. 1803 m. Skarulių klebono Mykolas Borevičiaus raporte teigiama, kad be daugybės kitų darbų jo lėšomis bažnyčioje paklotos grindys²⁸. Tačiau vėlesniuose bažnyčios dokumentuose vėl rašoma, kad visa bažnyčia grįsta „paprastomis“ plytomis ir tik „koplyčiose“, t.y. prie šoninių altorių, ir chore paklotos obliuotų lentų grindys^{29, 30, 31}. Todėl tikėtina, kad ir ankstesniuose dokumentuose šios tik nedidelėje pastato dalyje buvusios medinės grindys neminimos, o plytos pastebėtos, kaip užimančios didesniąją bažnyčios dalį. Iš paimtų tyrimui mėginių, tikslios antrojo laikotarpio grindų medienos kirtimo datos neįmanoma nustatyti, nes medieną apdirbant pašalintos išorinės balanos rievės. Matematiniai skaičiavimai rodo, kad su 95% tikimybe medžiaga šioms grindims ruošta 1808–1850 m. (mediana 1829 m.) laikotarpiu.

Literatūra

1. Kandrotienė D. 2010. Kauno arkivyskupijos bažnyčios. Kaunas, Terra Publica, p. 20–23.
2. Grinevičiūtė-Jankevičienė A. 1960. Trys gotiškos halinės bažnyčios Lietuvoje, in: Lietuvos TSR architektūros klausimai, Kaunas, t. 1, p. 228.
3. Jankevičienė A. 1988. Skarulių bažnyčia, in: Lietuvos architektūros istorija: keturių tomų monografija, t. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, Vilnius: Mokslas, p. 274.
4. Vaišvilaitė I. 1995. Baroko pradžia Lietuvoje, Vilnius, Vilniaus dailės akademija, p. 68–73.
5. Rowell S.C. (sud.). 2015. Acta primae visitationis diocesis Vilnensis Anno Domini 1522 peractae: Vilniaus kapitulos archyvo Liber IIb atkūrimas. Vilnius, Lietuvos istorijos institutas, p. 246.
6. Kamuntavičienė V. 2016. Kauno benediktinų vienuolyno istorija XVII‒XX a. pradžioje, t. 1: Kauno benediktinių vienuolyno tyrimai, Kaunas, VDU, p. 34, 38.
7. 1700 m. Skarulių bažnyčios vizitacijos aktas, in: BCz, b. 1775 IV, l. 2432.
8. Kurczewski J. 1916. Kościół Zamkowy czyli Katedra wileńska: w jej dziejowym, liturgicznym, architektonicznym i ekonomicznym rozwoju na podstawie aktów kapitulnych i dokumentów historycznych opracował Jan Kurczewski, Wilno, nakładem i drukiem Józefa Zawadzkiego, cz. III, p. 245, 263.
9. Merkelis Skorulskis – Trakų pilies teismo raštininkas (1593–1602), Kauno pilies teismo raštininkas (1602–1616), pateisėjis (1616–1622) ir teisėjas (1622–1639). Žr. Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego: spisy, t. 2: Województwo trockie, XIV–XVIII wiek, opracowali Henryk Lulewicz et al., Warszaw, DiG, 2007, p. 650.
10. Raštas, kuriuo Trakų pilies teismo raštininkas Merkelis Miknevičius Skorulskis grąžina savo tėvui Baltramiejui Miknevičiui Skorulskiui Skarulių dvarą Kauno paviete, 1598 m., in: VUB RS, f. 69, b. 54.
11. XVII–XVIII a. Skarulių bažnyčios dokumentų sąrašas, in: VUB RS, f. 57, b. B-53-1302, l. 1–1v.
12. Misius K., Šinkūnas R. 1993. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, Pradai, p. 223.
13. Jogėla V. (sud.) 2001. Vyskupo Ignoto Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m. Vilnius, Lietuvių katalikų mokslo akademija, p. 293.
14. 1716 m. Skarulių bažnyčios vizitacijos aktas, in: BCz, b. 1775 IV, l. 2243.
15. XVII–XVIII a. Skarulių bažnyčios dokumentų sąrašas, in: VUB RS, f. 57, b. B-53-1302, l. 1.
16. Jankauskas V. 2010. Iš Skarulių dvaro, miestelio ir parapijos istorijos, in: Skaruliai, sud. Klaudijus Driskius. Vilnius, Tautos paveldo tyrimai, p. 19, 257.
17. 1700 m. Skarulių bažnyčios vizitacijos aktas, in: BCz, b. 1775 IV, l. 2431.
18. 1716 m. Skarulių bažnyčios vizitacijos aktas, in: BCz, b. 1775 IV, l. 2246.
19. 1740 m. Skarulių bažnyčios inventorius, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 321, l. 88.
20. 1741 m. Skarulių bažnyčios inventorius, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 321, l. 83v.
21. 1700 m. Skarulių bažnyčios vizitacijos aktas, in: BCz, b. 1775 IV, l. 2430.
22. 1716 m. Skarulių bažnyčios inventorius, in: KAKA, b. 89, l. 215v.
23. Jovaiša L. 2011. Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios istorija, in: Lietuvos sakralinė dailė, t. 2: Šiaulių vyskupija, d. 1: Joniškio dekanatas, kn. 1: Balkaičiai-Joniškis, sud. Dalia Vasiliūnienė, Skirmantė Smilingytė-Žeimienė. Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, p. 215.
24. Čerbulėnas K., Jaloveckas R. 1994. Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia, in: Lietuvos architektūros istorija, t. 2: nuo XVII a. pradžios iki XX a. vidurio, red. A. Lagunavičius. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, p. 280
25. Kamuntavičienė V. 2009. Kauno dekanato parapijų padėtis XVII a. antrojoje pusėje, in: Soter, t. 30 (58), p. 129, 135.
26. Michał Brensztejn. 1924. Zarys dziejów ludwisarstwa na ziemiach b. Wielkiego Księstwa Litewskiego. Wilno, druk. Grafika, p. 56, 61.
27. 1830 m. Skarulių bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 694, ap. 1, b. 4093, l. 335–335v.
28. 1804 m. Skarulių klebono raportas Vilniaus vyskupui apie Skarulių bažnyčios padėtį, in: LMAVB RS, f. 43–16250, l. 2.
29. 1820 m. Skarulių bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3669, l. 78.
30. 1830 m. Skarulių bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 694, ap. 1, b. 4093, l. 319v.
31. 1851 m. Skarulių bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 321, l. 102.
32. Vitas A., Surdokaitė-Vitienė G. 2019. Skarulių Šv. Onos bažnyčios statybos ir remontų istorija (nauji duomenys), in: Taurosta, 1(9): 96–103.
33. Vitas A., Surdokaitė-Vitienė G. 2019. Skarulių Šv. Onos bažnyčios dendrochronologiniai tyrimai ir pastato istorija, in: LKMA metraštis, t. 42, p. 37–51.