Numo istorija

Numas priklauso Gondingos sodybai, LLBM Žemaitijos ekspozicijai (LBM 35164)¹. Numas, stovėjęs Stasės Daukšienės sodyboje, 1968 m. pervežtas iš Narvaišių km., Šateikių sen., Plungės r¹. Lentelė prie sodybos ekspozicijos Rumšiškių liaudies buities muziejuje nurodo, kad numas statytas 1856 m. Lentelėje taip pat padaryta klaida neteisingai nurodant kaimo pavadinimą: vietoj Narvaišių, nurodytas Norvaišių kaimas (trečia nuotrauka). Ta pati, 1856 m., numo statybos data su teisingu kaimo pavadinimu nurodyta Vikipedijos puslapyje².

Kaip nurodoma Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS)¹, numas – pirmasis gyvenamojo namo tipas. Dūmai iš numo išeidavo pro skylę namo gale arba pro duris bei langus. Numas atliko gyvenamojo pastato ir tvarto paskirtį. Lubų nebuvo, stogas šiaudinis, masyvus, keturšlaitės formos, pastogės plačios. Nuo XVII a. jis pradėtas naudoti kaip vasaros virtuvė ir gyvulių tvartas, o gyvenamuoju pastatu Žemaitijoje tapo troba (kai kur Vakarų Žemaitijoje jų išliko iki XX a. antros pusės).

Datavimas

Tirta perdangos sija (viduje prie įėjimo, 1 nuotrauka), penktas, šeštas ir aštuntas sienojai numo išorėje skaičiuojant nuo apačios (2, 4 nuotraukos) bei pastato sutvirtinimo sija (3 nuotrauka), atsiverianti pastato išorėje. Tyrimui pasirinktos medinės konstrukcijos, kuriose yra išlikę paskutinės rievės bei matyti žievės likučiai. Pastate dominuoja eglės mediena, pušies mediena nustatyta tik vienoje sijoje (3 nuotrauka). Nustatytos šios datos: 1732 m. (pušinė sija), 1792 m. (dominuojanti) bei 1855 m. (2 pav.). Tikėtina, kad numas statytas 1793 m., o statybai naudota ir antrinio naudojimo pušies mediena, kirsta 1732 m. rudenį arba 1733 m. pavasarį. 1856 m. pakeistas bent vienas pastato sienojas.

Literatūra

1. Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema LIMIS. [Prieiga 2023-06-19]
2. Lietuvos liaudies buities muziejus. Vikipedija, Laisvoji enciklopedija. [Prieiga 2023-06-19]