Pavadinimas | Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia | Pastatas | bažnyčia |
Savininkas | Romos katalikų bažnyčia | Koordinatės | 56º25’6” Š. pl., 22º6’33” R. ilg. |
Savivaldybė | Mažeikių r. | Adresas | Tvenkinio g. 3, Pikeliai |
Statybinė medžiaga | mediena | Stilius | liaudies architektūra |
Pastatyta | 16363 m. (pirmoji), 175216, 17 m. (dabartinė) | Remontuota | 1766, 1825–182610, 11, 12, 13, 1829, 185716, 1871–1872, 188016, po 194416 m. |
Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia yra liaudies architektūros, kryžminio plano1. Tai vienas monumentaliausių XVIII a. medinės sakralinės architektūros kūrinių. Pastato ilgis 27,7 m., plotis 14,8 m2. Bažnyčios istorijaKada Pikeliuose pastatyta pirmoji bažnyčia nėra žinoma3. Archyviniai šaltiniai liudija, kad 1625 m. bažnyčią nugriovė evangelikai reformatai3. Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus nurodymu atstatyta koplyčia minima 1636 m3. Motiejus Valančius nurodo, kad 1739 m. vyskupas Juozapas Mykolas Karpis sugrąžino aplinkinių dvarininkų nusavintą Pikelių koplyčios turtą3. 1752 m. kunigas Juozapas Janutavičius, Alsėdžių dekanas, Pikelių klebonas, pastatė naują bažnyčią4. Bažnyčią fundavo Žemaičių kapitula 1756 m5. Vidaus įrengimą 1761 m. baigė kunigas Kazimieras Klimavičius, Alsėdžio dekanas ir Pikelių klebonas4. 1761 m. balandžio 26 d. ją Švč. Trejybės titulu konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Dominykas Tiškevičius3. Nuo to laiko koplyčia vadinama bažnyčia4. 1805 m. vizitacijos akte bažnyčia nurodoma kaip geros būklės6. 1820 m. vizitacijos akte nurodoma, kad bažnyčios stogas yra senas gontinis, reikalaujantis remonto7, grindys medinės, prieangyje grįstos plytomis8. Prasta stogo būklė minima ir 1826 m. vizitacijoje9. Taip pat nurodoma, kad bažnyčioje ir priebažnytyje 1825 m. Onos Važinskienės lėšomis išklotos naujos pušinių lentų grindys10, 11, o pastatas apkaltas pušinėmis lentomis12. 1827 m. Pikelių bažnyčios vizitacijos akte nurodoma, kad 1826 m. varpinės stogas perdengtas naujomis lentomis13. 1841 m. vizitacijoje minimos supuvę varpinės sienos ir sudėtos naujos grindys14. 1844 m. vizitacijos akte plačiau aprašyta varpinė šalia bažnyčios. Nurodoma, kad ji pastatyta iš nužievintų rąstų, ant akmenų mūro, apkalta lentomis, stogas irgi dengtas lentomis15. 1857 m. prie bažnyčios leista pristatyti antrą zakristiją, o 1880 m. statinys remontuotas16. 1944 m. spalio pabaigoje artilerijos sviedinio nuverstas bažnyčios bokštas bei sudegė medinė varpinė16, 18. Bažnyčios datavimas
Nei pirmosios3 (statytos iki 1625 m.), nei antrosios3 (1636 m.) bažnyčių mediena dabartinio pastato konstrukcijos nėra išlikusi. Tai patvirtina istorines žinias, kad pirmoji bažnyčia buvo sunaikinta – nugriauta 16253 m., o antrosios koplyčios mediena, galbūt, buvo pernelyg prastos būklės ir todėl nepanaudota naujos bažnyčios statybai arba išimta iš naujosios bažnyčios konstrukcijų vėlesnių remontų metu. Datuoti pavyzdžiai rodo, kad mediena pastato konstrukcijose yra išlikusi iš naujosios bažnyčios statybos laiko – 175216, 17 m. Eglė statybai kirsta 1751/1752 m. (šešta nuotrauka) žiemą. Viena sija datuota 1765 m. (eglė kirsta 1765/1766 m. žiemą). Tai rodo, kad bažnyčia gana greitai, praėjus 13 metų nuo statybų, buvo remontuota. Dar viena perdangos sija keista apie 1829 m. (pirma nuotrauka). Eglė šiai sijai kirsta 1828/1829 m. žiemą. Didesnės apimties ir kelis metus trukę remonto darbai bažnyčioje vyko apie 1871–1872 m. Pušys dviems sijoms kirstos 1871/1872 m. (trečia nuotrauka), o gegnei (ketvirta nuotrauka) – 1870/1871 metais. Literatūra
1. Jankevičienė A. 1998. Lietuvos medinė sakralinė architektūra. Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 12, p. 19. |