Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčia – vienanavė, lotyniško kryžiaus formos plano su trijų tarpsnių dviem bokštais stovi Kaune netoli Nemuno¹.

Bažnyčios istorija

Iki XIX a. antrosios pusės vietovė buvo atoki nuo miesto². 1510 m. Kauno miestietė Darata Nabienė (Dorota Nabowa) bažnyčiai užrašė savo valdą Kaunakiemio kaime². 1511 m. ji gavo leidimą ir pastatė medinę Šv. Kryžiaus koplyčią, kuri buvo pavaldi Kauno parapinei Šv. Petro bažnyčiai².

Nauja mūrinė bažnyčia pastatyta 1685–1700 m. medinės koplyčios vietoje^{1, 2}. 1700 m. birželio 17 d. bažnyčią Šv. Kryžiaus vardu konsekravo Vilniaus vyskupas K. Bžostovskis⁴. Spėjama, kad bažnyčią projektavo italų architektas Pietro Puttini, Pažaislio kamaldulių vienuolyno statytojas². Statyba rūpinosi kunigas Kazimieras Žodkevičius, dirbo Kauno meistrai, Kaunakiemio kaimo ir apylinkių žmonės¹. Didįjį altorių puošė kolonos ir baldakimas, buvo viena koplyčia, po grindimis – trys rūsiai^{1, 2}. Bažnyčios vidus dekoruotas italų darbų freskomis, nutapytomis al fresco technika^{1, 2}. Šia technika nutapytos Kryžiaus kelio stotys yra uždengtos 1939 m. tapytų drobių². Bokštai ir frontonas ilgai stovėjo neužbaigti, apkalti lentomis^{1, 2}.

Didžiojo Šiaurės karo metu (1700–1709 m.) rusų ir švedų kariuomenės bažnyčią nuniokojo bei sunaikino daug jos turto². 1772 m. bažnyčia atiteko vienuoliams karmelitams^{1, 2}. 1770–1772 m. savo valdas jie perleido miestui, mainais gaudami sklypą su Šv. Kryžiaus bažnyčia². 1772–1773 m. karmelitai bažnyčią atnaujino^{1, 2}. XIX a. pr. šv. Elijaus ir šv. Simono paveikslus restauravo dailininkas Pranciškus Smuglevičius (1745–1807)^{1, 2}. Per 1812 m. karą bažnyčia smarkiai nukentėjo, pagrobti sidabriniai liturginiai reikmenys^{1, 2}. 1820 m. sienas ir skliautus puošė freskos, apjuostos stiuko lipdiniais¹. 1830 m. atnaujintos koplyčios, sumūryti frontonai^{1, 2}.

1837 m. iškeldinti vienuoliai². 1845 m. uždarius vienuolyną, bažnyčia atiteko karo ligoninei, o 1852 m. ji paversta karinės amunicijos sandėliu². 1855 m. bažnyčią sumanyta pertvarkyti į ligoninės cerkvę, bet lėšų tam neskirta³. 1880 m. patvirtintas jos rekonstrukcijos ir pritaikymo pėstininkų pulko sandėliui projektas, panaikinti šeši barokiniai altoriai, vargonų choras, sakykla, iškirstos naujos durų ir langų angos^{1, 3}. 1881 m. vyskupo A. K. Beresnevičiaus ir kanauninko P. Butkevičiaus rūpesčiu bažnyčia vėl grąžinta katalikams ir sutvarkyta^{1, 3}. 1885–1900 m. neoklasicizmo formomis įrengti 5 altoriai, sakykla, vargonų choras, baigti statyti bokštai, pastatytos dvi koplyčios ir antroji zakristija, suklotos terakotinių spalvotų plytelių grindys, interjeras papuoštas naujais tapybos darbais^{1, 3}. Dekoravimui vadovavo dailininkas iš Tirolio Jonas Kerlė^{1, 3}. 1923 m. atnaujintas vidus ir išorė¹. 1925–1934 m. bažnyčios vidus ir išorė vėl buvo remontuojami³. Apie 1954–1956 m. dailininkas Liudas Truikys ant presbiterijos išorinės sienos nutapė dvi freskas: Nukryžiavimą ir Apraudojimą^{1, 3}. Bažnyčia remontuota 1965 ir 1979 m^{1, 3}.

1772 m. apsigyvenę prie Šventojo Kryžiaus bažnyčios karmelitai pasistatė mažą medinį namą¹. 1777 m. vienuolyno vyresniojo F. Horaino rūpesčiu pastatyti trys mūriniai korpusai, sujungti į netaisyklingos H raidės formos statinį¹. Karmelitų vienuolyną su bažnyčia jungė koridorius; šalia buvo ūkiniai pastatai, daržai ir parkas su sodu². 1812 m. birželio 23–26 d. vienuolyne buvo apsistojęs imperatorius Napoleonas I su savo štabu^{1, 2}. Po karo apnaikintas pirmasis aukštas remontuotas¹. 1831 m., siaučiant choleros epidemijai, vienuolynas paverstas ligonine¹. 1836 m. II a. įrengta karo ligoninė, nugriautas koridorius, jungęs bažnyčią su vienuolynu, namas suremontuotas^{1, 2}. 1855 m. rytinis korpusas pailgintas šiaurės link, o 1919 m. pristatytas naujas korpusas^{1, 2}. 1860 m. vienuolyno pastatus apgadino gaisras². Apie 1930 m. pastatas remontuotas^{1, 2}. Pokario metais vėl vyko remontas^{1, 2}. Rytų korpuse prie laiptinės buvęs kvadratinis bokštas nugriautas, pietų pusėje panaikinta kiemo tvora ir barokiniai vartai^{1, 2}. Po II pasaulinio karo jame vis dar buvo ligoninė¹. Nuo XX a. 8 deš. pastatas pritaikytas komercinėms įmonėms¹.

Bažnyčios datavimas

Iš bažnyčios medinių konstrukcijų paimtos trys pušinės nuopjovos. Mėginiai datuoti 1877 ir 1879 m. Nuopjovose nėra išlikę paskutinės balanos rievės. Trūkstamų balanos rievių rekonstrukcija matematiniais metodais rodo, kad ši mediena kirsta tarp 1880 ir 1904 m. (68 % patikimumas), datos mediana – 1889 m. Tai atitinka laikotarpį kai Šv. Kryžiaus bažnyčia buvo grąžinta katalikams ir nuo 1885 iki 1900 m. vyko jos tvarkymo darbai^{1, 3}.

Literatūra

1. Šv. Kryžiaus bažnyčios ir karmelitų vienuolyno ansamblio aprašymas LR Kultūros vertybių registre [prieiga 2023-09-04].
2. Kandrotienė D. 2010. Kauno arkivyskupijos bažnyčios. Kaunas, Terra Publica, p. 74.
3. Ten pat, p. 75.
4. 1820 m. Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčios vizitacija. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3669, l. 219.