Tilto istorija

Pirmasis medinis polių tiltas ties Kauno senamiesčiu per Nemuną pastatytas 1812 m¹. Juo kėlėsi bėgantys iš Rusijos Napoleono armijos kariai¹. Nuolatinio tilto iš Kauno į Aleksotą nebuvo iki pat 1914 m¹. Vasaros metu ties Vytauto bažnyčia būdavo įrengiamas 245 m ilgio ir 2,3 m pločio laikinas plaustas¹. Per pavasario ir rudens potvynius vietoj jo ant pontoninių valčių būdavo įtaisomas keltas, o ižui plaukiant, keliamasi valtimis¹. Žiemą buvo važiuojama ledu¹. XIX a. viduryje pradėta tvirtinti dešinioji Nemuno krantinė, vadinamoji „cimbruvka“, suformuotos patogios prieigos prie upės¹. Kai 1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, rusai pasistatė medinį tiltą (200 m aukščiau Vytauto bažnyčios), bet 1915 m. pasitraukdami sudegino¹. Vokiečiai ties Vytauto Didžiojo bažnyčia pastatė naują pontoninį, o vėliau, pasinaudojant rusų sudeginto tilto poliais, pastatytas medinis sąraminis tiltas, sudėtas iš trijų dalių, kurių viena atidaroma¹. Šis tiltas išsilaikė iki naujojo tilto pastatymo 1930 m¹.

1926 m. Plentų ir vandens kelių valdyba paskelbė tarptautinį konkursą tilto per Nemuną ties Birštono gatve projektui paruošti². Projekto sąlygose tilto ilgis be viadukų ir estakadų turėjo siekti 340–350 m². 1927 m. vasario 1 d. įvykusio konkurso metu gauta 10 projektų². Pirmąją premiją laimėjo 330 m ilgio tilto projektas². Bendras tilto ilgis (su dviem viadukais ir estakada) – 448 m, plotis (su dviem 3 m pločio šaligatviais) – 21,60 m². Tačiau tokio projekto įgyvendinimas pasirodė per brangus².

Po ilgų svarstymų surasta kita vieta, šalia Vytauto bažnyčios¹. Čia suprojektuotas 252,64 m ilgio ir 12,60 m pločio plieninis arkinis tiltas¹. Jis turėjo keturias atramas ir 20 m pločio elektromotorais varstomą vidurinę dalį¹. Važiuojamosios dalies plotis – 8 m, dviejų šaligatvių – po 1,55 m¹. Tiltą projektavo ir statė danų inžinieriaus Knudo Hėjgordo (Knud Højgaard) kompanija „Højgaard & Schultz a/s“ iš Kopenhagos¹. Statyba valstybei kainavo 3 610 600 litų¹.

1930 m. sausio 9 d. burmistrui Jonui Vileišiui pasiūlius, tiltas pavadintas Vytauto Didžiojo vardu³. Naujasis tiltas iškilmingai atidarytas 1930 m. sausio 11 d. 15 val., tiltą pašventino Vytauto bažnyčios rektorius Juozas Tumas-Vaižgantas⁴. Tais pačiais metais išardytas senasis 1915 m. statytas medinis tiltas⁵.

1940 m. rugsėjo 3 d. Kauno burmistro Antano Garmaus įsakymu Vytauto Didžiojo tiltas pervadintas Aleksoto tiltu¹. Antrojo pasaulinio karo pradžioje rusų generolo Ivano Šlemino 1941 m. birželio 24 d. įsakymu Aleksoto tiltas užminuotas, o birželio 26 d. – susprogdintas¹. Vokiečių okupacijos metais pastatytas laikinas pontoninis tiltas ir juo visą okupacijos laikotarpį buvo naudojamasi¹. Pagal to laiko liudininkų pasakojimus tilto į Aleksotą po karo nebuvo. Žmonės keldavosi valtimis arba naudojosi geležinkelio „Žaliuoju“ tiltu.

Iki 1948 m. pastatytas laikinas medinis tiltas, bet jį nunešė potynis¹. 1948 metais pastatyto naujo tilto per Nemuną Kaune projektą parengė tuometinis Leningrado projektavimo institutas „Projektstalkonstrukcija“⁶, arch. Levas Kazarinskis¹. Tiltą statė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys bei vokiečių belaisviai^{1, 6}. Naujasis tiltas paaukštėjo apie porą metrų, įgavo nemažai naujų bruožų^{1, 6}. Iš buvusio dailaus arkinio tilto liko tik mediniai poliai po atramomis⁶. 2008 m. vasario 28 d. Kauno miesto taryba nutarė Aleksoto tiltui suteikti Vytauto Didžiojo vardą, kuris buvo oficialiai gražintas 2008 m. gegužės 25 d⁶. 1993 m. Aleksoto tiltas įtrauktas į kultūros vertybių registrą (Nr. 11627)⁷.

Polių datavimas

Tyrimų metu 2002 m. Nemuno kairiajame krante surinktos nuopjovos iš polinės konstrukcijos upėje apie 30 m. aukščiau Aleksoto tilto, po tiltu ir vandenyje. Poliuose dominuoja pušies mediena, eglės mediena nustatyta tik vienoje nuopjovoje. Dėl besikeičiančių aplinkos sąlygų (potvynių ir atoslūgių) išorinės polių rievės nėra išlikę. Visos trys konstrukcijos datuotos 1938 m. (paskutinė išlikusi rievė). Taigi, poliai negalėjo būti įrengti anksčiau nei 1939 m. Balanos rievių skaičiaus analizė ir matematinė rekonstrukcija rodo, kad mediena poliams buvo kirsta tarp 1939 ir 1954 m. (vidutinė data 1945 m.). Vadinasi, polių mediena išbuvusi vandenyje daugiau nei penkis dešimtmečius prarado ne mažiau kaip dešimt paskutinių rievių ir neabejotinai yra iš 1948 m. tilto¹ statybos laiko.

Literatūra

1. Vytauto Didžiojo tiltas. Vikipedija, Laisvoji enciklopedija. [Prieiga 2021-11-30]
2. Grinkevičius S. 1930. Vytauto Didžiojo per Nemuną ir inž. Petro Vileišio per Nerį tiltai Kaune. Technika. Lietuvos universiteto Technikos fakulteto leidinys. Kaunas, Nr. 6, p. 337–341.
3. Lietuvos aidas, Nr. 7 (788), 1930-01-10, p. 6.
4. Vytauto Didžiojo tiltas. Lietuvos aidas, Nr. 9 (970), 1930-01-13, p. 5.
5. Fokas. A. Kauno tiltai: Aleksoto. Kauno tiesa, 1968-05-19.
6. Aleksoto tiltas per Nemuną Kaune. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro svetainė. [Prieiga 2021-11-30]
7. Kauno Aleksoto tilto aprašymas LR Kultūros vertybių registre (kodas Nr. 11627). [Prieiga 2021-11-30]