Medinė Juciūnų koplyčia stovi Juciūnų kapinėse, Kėdainių r. Pastatas liaudies architektūros formų, kompaktiško tūrio, sudėtinio plano, vieno aukšto su trisiene apside¹. Po dalimi pastato įrengtas rūsys su plytų mūro cilindriniu skliautu¹. Kapinių kampe stovi kvadratinio plano varpinė¹.

Bažnyčios istorija

Kaip ir kitų koplyčių atveju, žinių apie Juciūnų koplyčią yra itin mažai. Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad koplyčia pastatyta XIX¹ a. arba 1817² m. Kokiais archyviniais šaltiniais šios datos remiasi lieka neaišku.

Nėra žinomas ir koplyčios statytojas. Jais laikomi grafai Zabielos, Gulbinskai, Adomas Vielička¹. Koplyčios rūsyje palaidotas Ukmergės raštininkas A. Velička, o sienoje įtaisyta speciali lenta su įrašu lenkų kalba¹.

1784 m. Žeimių bažnyčios vizitacijos akte nurodyta, kad Žeimių parapijoje filijinių bažnyčių ir koplyčių nėra³. 1818 m. vizitacijos akte nurodoma Juciūnų valdoje, priklausančioje Ukmergės teisėjui Adomui Veličkai, 1817 m. pastatyta nauja medinė koplyčia iš tašytų kėnio rąstų⁴. Koplyčia buvusi 12 uolekčių pločio ir 6 uolekčių ilgio, malksnomis dengtu stogu ir mediniu altoriumi⁴. Koplyčioje 1819 m. sausio 2 d. vyskupo indultu Šv. Mišias laiko Kėdainių karmelitai⁴. 1851 m. vizitacijos akte vėl minima 1817 m. A. Veličkos pastatyta koplyčia kapinėse⁵. Pastatas iš lauko pusės buvęs apkaltas lentomis, stogas uždengtas malksnomis⁵. Pusė koplyčios grįsta plytomis, o kita pusė buvusi be grindų⁵. Taip pat minimi du altoriai: Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Teresės⁵.

1879 m. Juciūnų koplyčia buvo perstatyta⁶. Sovietmečiu koplyčia paversta kolūkio sandėliu¹. 2005 m. koplyčia suremontuota, o 2013 m. perdažyta¹. Juciūnų koplyčia bei varpinė įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą⁷. Koplyčia veikia nuo 1990 m², ją aptarnauja Žeimių parapija⁸.

Bažnyčios datavimas

2019 m. dendrochronologiniai tyrimai atlikti koplyčioje (sienų rąstai, pastogės vainiko balkiai, rūsio angos ir perdangos balkiai) ir varpinėje (pirmo – trečio aukšto perdangos sijos). Ąžuolo mediena naudota įrengiant koplyčios rūsį bei sudaro didelę dalį varpinės medinių konstrukcijų (pušis rasta tik pirmo aukšto perdangos sijose). Pastogės sienų pušiniai rąstai datuoti 1790 m. (pirma nuotrauka). Mediena šioms konstrukcijoms kirsta 1790/1791 m. žiemą. Pastogėje esančios vainiko kraštinės sijos datuotos 1767 m. (antra nuotrauka). Šios pušys yra kirstos 1767/1768 m. žiemą ir yra seniausia mediena identifikuota Juciūnų koplyčioje.

Ąžuolo medieną koplyčios rūsyje datuoti nepavyko. Viena to priežasčių yra jauni 24–30 metų ąžuolai naudoti įrengiant rūsio angą (trečia ir penkta nuotraukos). Rūsio sija (ketvirta nuotrauka), nors turi 76 metines rieves, rodo menką panašumą su turimomis ąžuolo chronologijomis. Labiausiai tikėtina yra 1795 m. data ir tai rodytų, kad rūsys įrengtas gerokai vėliau nei pastatyta koplyčia.

Varpinės antro aukšto ąžuolinės sijos datuota 1840 m. Kadangi balanos rievių šioje sijoje nėra išlikę, galime tik konstatuoti, kad šis ąžuolas kirstas ne anksčiau kaip 1846 m. (1840+6) ir greičiausia po 1852 m. (1840+12). Gretima sija tame pačiame antrame aukšte datuota 1857 m. Šis medis kirstas 1857/1858 m. žiemą ir panaudotas statybai 1858 m. Tame pačiame aukšte 1856 m. datuota dar viena ąžuolinė sija, kurios kraštas su paskutinėmis rievėmis nėra išlikęs, bet yra 8 balanos rievės. Neabejotina, kad šis ąžuolas yra kirstas tuo pačiu metu kaip ir du ankstesni, t.y. 1857/1858 m. žiemą (septinta nuotrauka).

Trečio aukšto sijas datuoti nepavyko (aštunta nuotrauka). Labiausiai tikėtina pirmo aukšto ąžuolinės sijos data (1769 m.) rodytų, kad varpinė galimai statyta beveik tuo pačiu metu kaip ir koplyčia, t.y. 1768 ir 1770 m. (šešta nuotrauka).

Lygindami datas gautas dendrochronologinių tyrimų metu bei minimas archyviniuose šaltiniuose galima kelti kelias hipotezes. Pirma, didžioji medienos dalis koplyčioje yra antrinio panaudojimo, paimta iš kito išardyto pastato. Šiai hipotezei prieštarautų archyviniai šaltiniai, kurie nemini jokio pervežto ar išardyto pastato ir net nurodo kėnio rąstus naudotus statyboje^{4, 5}. Antra hipotezė, kad A. Velička bažnyčią tik suremontavo, aprūpino ir buvo klaidingai įvardintas kaip šios koplyčios statytojas, tuo pačiu nurodant klaidingą 1817 m. statybos datą. Antra vertus, tyrimų metu nerasta medienos, kuri būtų datuota 1817 m. Be to, kyla klausimas, ar būdamas ganėtinai jauno maždaug 29 metų amžiaus (mirė 1828 m. sulaukęs 40 metų amžiaus) A. Velička iš tiesų galėjo pastatyti koplyčią? Tuo pačiu reikia pažymėti, kad nepavyko nustatyti medienos iš šaltinyje minimos 1879 m. rekonstrukcijos⁶. Todėl neabejotina, kad atsakyti į šiuos klausimus įmanoma tik tampriai bendradarbiaujant su istorikais.

Literatūra

1. Juciūnų koplyčia. Vikipedija, Laisvoji enciklopedija [prieiga 2022-04-05].
2. Misius K., Šinkūnas R. 1993. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, Pradai, p. 226.
3. 1784 m. Žeimių bažnyčios vizitacijos aktas, in: Sigitas Jegelevičius (sud.), Ukmergės dekanato vizitacija 1784 m. 2009, Vilnius, LKMA, l. 76.
4. 1818 m. Žeimių bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3640, l. 418v.
5. 1851 m. Žeimių bažnyčios vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 231, l. 44v.
6. Jucuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. 1882, t. 3. Varšuva, p. 619.
7. Juciūnų koplyčios aprašymas LR Kultūros vertybių registre [prieiga 2022-04-05].
8. Žeimų parapija. Kauno arkivyskupijos puslapis [prieiga 2022-04-05].