Klasicistiniai mediniai Adomynės dvaro rūmai stovi Adomynės kaime, Kupiškio r., prie kelio, aukštumos šlaite¹.

Dvaro istorija

Seniau Adomynės vietovė vadinosi Aluotėliais (Olotki, Holotki) ir buvo Pliaterių Aluotos dvaro palivarku^{2, 3}. Mažame Aluotėlių dvarelyje stovėjo nedidelis kuklus, XVIII a. pastatas, kuriame gyveno palivarko valdytojas². Be gyvenamo namo dvare buvo karčema ir du bravorai⁵. Kiti pastatai istoriniuose šaltiniuose nenurodyti⁵. 1809 m. inventoriuje pažymėta, kad dvaro pastatai drauge su daržais ir tvenkiniais užėmė 8 margus žemės⁵. Tikslus dvaro gyvenamojo namo statybos laikas nežinomas. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro svetainėje nurodyta, kad namas statytas 1750 m³. Tuo tarpu kultūros vertybių registre nurodyta, kad namas pastatytas XVIII a. pr. ir rekonstruotas 1821–1830 m⁴.

Pliateriams įsiskolinus, 1817 m. balandžio 30 d. dekretu Aluotėlės palivarkas už 267563 auksinių ir 25 grašių skolą atiduotas Jonui Žurauskiui (Žuravskiui)¹. Dvaro savininkas J. Žurauskis XIX a. trečiame dešimtmetyje (1821–1830) veikiausiai rekonstravo jau stovėjusį Aluotėlių dvaro pastatą³. Savininko garbei dvaras pavadintas Jonava (Janavo, Janόw)³. Mažasis dvarelis buvo praplėstas: viename gale buvo pristatytas koridorius su įvairiomis paprastesnėmis patalpomis, skirtomis šeimynai ar paties savininko individualioms reikmėms, o kita kampu pristatyta dalis buvo reprezentacinė, puošni, su atskiru įėjimu ir veranda su vaizdu į tvenkinį². Šioje rūmų dalyje visos patalpos labai puošnios². Iki mūsų dienų išliko labai vertingų sienų tapybos fragmentų, parketai, įspūdingos krosnys². Nors pats J. Žurauskis nebuvo turtingas bajoras, nuo 1821 m. jo valdomas dvaras didėjo ir gražėjo². Po rekonstrukcijos susiformavęs netradicinis kampinis rūmų planas nėra būdingas klasicizmui, nes šiame laikotarpyje dominuoja simetrija ir lakoniškumas, aiškus tūris². Tačiau detalės išduoda klasicizmą: pagrindinis fasadas simetriškas, jo centre buvusi dviaukštė dalis užbaigta dviaukščiu portiku, kuris iki šių dienų neišliko². Aiški simetrija – centre durys, abipus vienodas langų skaičius². Stogas iki XX a. pradžios buvo dengtas gontais². 1848 metų duomenimis dvare buvo 4 palivarkai, 7 kaimai ir daugiau nei 2000 dešimtinių žemės¹.

Dvarą paveldėjęs J. Žurauskio sūnus, taip pat Jonas, toliau jį pildė ir puošė². Po J. Žurauskio sūnaus mirties 1876 m. dvaras atiteko jo seserims – Sofijai Kosčialkovskai ir Malvinai Maksimovai¹. Pagal 1880 m. inventorių sodyboje buvo rūmai, ūkiniai pastatai (neįvardijami), karčema, kalvė⁵. Tais pačiais 1880 m. minėtos seserys už 23500 sidabrinių rublių pardavė dvarą eiguliui Adomui Vilėniškiui¹. Šeimininkaudamas, Adomas Vilėniškis valstiečiams išpardavė dvaro žemės pakraščius, sau pasilikdamas centrą su 60 ha žemės¹. Savo brolio sūnaus kunigo Juozapo Vilėniškio paragintas, nusprendė dvare pastatyti bažnyčią ir įkurti parapiją¹. Adomas Vilėniškis užrašė bažnyčiai 30 ha žemės, ūkio trobesius ir pusę dvaro rūmų¹. Nuo dvaro savininko vietovė gavo Adomynės vardą, o medinė bažnyčia buvo baigta statyti 1921 m. ir tapo Skapiškio parapijos filija¹. 1931 m. dvaro stogas padengtas skarda¹. Ūkinis kiemas turėjo būti į šiaurės vakarus nuo rūmų². Abipus įvažiavimo į reprezentacinę dalį buvo vartai, už namo tvenkinys ir net terasų požymiai – galima manyti kažkada čia buvus terasuoto sodo². Algės Jankevičienės, kuri čia lankėsi 1963–1965 m., išlikusiose nuotraukose matyti archajiški dar seno apkalimo dvaro rūmai². Toje medžiagoje minimas ir priešais pagrindinį pastatą buvęs sodas². Apie 1970 m., tiesiant kelią, nugriauti visi ūkiniai pastatai ir paradiniai vartai⁵. Dvaro rūmai restauruoti 1990–2000 m⁴.

Rūmų datavimas

Medienos pavyzdžiai – nuopjovos dendrochronologiniams Adomynės dvaro tyrimams paimti 1982 m. Nėra išlikę informacijos iš kokių konstrukcijų mediena paimta tyrimui. Tyrimai parodė, kad XVIII a. medienos iš pirmojo pastato statybos laiko nėra išlikę. Dalis tirtos medienos panaudota pastato perstatymui 1821–1830^{3, 4} m. Ji kirsta 1828/1829 m. žiemos sezono metu (panaudota statybai 1829 m.). Gauta data rodo, kad Adomynės dvaro gyvenamojo namo rekonstrukcija vyko XIX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje. Dar dvi pušys kirstos tarp 1840 ir 1869 m. (68 % patikimumas, datos mediana – 1852 m.) bei tarp 1872 ir 1913 m. (68 % patikimumas, datos mediana – 1892 m.). Toks datų išsibarstymas rodo, kad pastatas buvo ne kartą remontuotas jau po jo perstatymo XIX a. trečiajame dešimtmetyje.

Literatūra

1. Adomynės dvaras. Vikipedija, Laisvoji enciklopedija. [Prieiga 2023-07-16]
2. Puodžiukienė D., Kajėnas K., Stankevičius M., Gavelytė U. Kampinio plano rūmai ir liaudiškai interpretuotas klasicizmas. Adomynės dvaras. Bernardinai.lt, 2023-05-23. [Prieiga 2023-07-16]
3. Adomynės dvaro ponų namas. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro svetainė. [Prieiga 2023-07-17]
4. Adomynės dvaro sodybos rūmai LR Kultūros vertybių registre (objekto kodas Nr. 1496). [Prieiga 2023-07-17].
5. Adomynės dvaro sodyba. Kultūros paveldo centro svetainė. [Prieiga 2023-07-17].