Apytalaukio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia stovi Nevėžio kairiajame krante prie Alkupo santakos¹. Bažnyčia barokinė su renesanso bruožais, lotyniško kryžiaus plano su varpinės bokštu vakarų pusėje¹.

Bažnyčios istorija

Pirmoji medinė katalikų bažnyčia Apytalaukyje pastatyta apie 1577 m. Petro Laurynaičio Šiukštos iniciatyva². Bažnyčia Apytalaukyje pastatyta protestantiškos reformacijos klestėjimo laikais³. Tuo metu Kėdainių Šv. Jurgio ir Šėtos bažnyčios buvo užimtos prostestantų³. Todėl keliama prielaida, kad katalikų bažnyčios pastatytos Apytalaukyje ir Surviliškyje buvo atsvara reformacijai, nors tokių faktų archyvuose nėra rasta⁴. Minėta bažnyčia iki 1642 m. perkelta į Užvalkius⁵. 1635 m. Petro Laurynaičio Šiukštos sūnus Petras Petraitis Šiukšta testamentu paskyrė bažnyčiai fundaciją⁶. P. Šiukšta numatė pastatyti mūrinę bažnyčią Apytalaukyje ir pavesti ją po savo mirties jėzuitų globai⁷. Toks koliacijos teisės atidavimas Jėzuitams buvo retas atvejis tarp to meto bajorų ir greičiausiai susijęs su faktu, kad P. Šiukšta neturėjo vaikų⁸. Apytalaukio bažnyčia ir jos valdos jėzuitams perduotos 1642 m. rudenį⁹. Tuo metu naujoji Apytalaukio bažnyčia dar buvo neužbaigta¹⁰.

Istorikės V. Kamuntavičienės nuomone, mūrinė Apytalaukio bažnyčia greičiausiai pastatyta iki 1692 m., kol Apytalaukį perėmė Jono Stanislovo sūnus Antanas Petras Šiukšta¹¹. 1674–1677 m. inventoriai vis dar liudija apie nebaigtus statybos darbus¹², o 1716 m. inventorius liudija, kad kryžiaus formos bažnyčia jau buvo užbaigta mūryti ir uždengta skardiniu stogu¹².

1755 m. bažnyčios vizitacijos akte nurodoma, kad XVII a. penktajame dešimtmetyje bažnyčiai reikėjo kapitalinio remonto¹³. Minėtas remontas vyko 1749–1751 m¹³. 1784 m. bažnyčios inventoriuje nurodomi atlikti bažnyčios išorės mūro ir stogo remonto darbai¹⁴. Greičiausiai atliktas remontas buvo nepakankamas, nes 1796 m. inventoriuje nurodyta, kad bažnyčiai labai reikia remonto¹⁵. 1716 m. inventoriuje pirmąkart minimas bažnyčios titulas – ji vadinta šv. Apaštalų Petro, Pauliaus ir Baltramiejaus vardu¹⁶. 1784 m. duomenimis bažnyčia buvo nekonsekruota¹⁷.

1828 m. bažnyčios vizitacijoje nurodoma, kad bažnyčią 1809 m. suremontavo klebonas Kazimieras Valentinavičius¹⁸. Remontas vyko ne vienerius metus, nes 1806 m. remontui panaudota 1314 rublių¹⁸. Remontuoti rūsiai, uždengtas stogas, pakeistos medinėmis stogo konstrukcijomis, tvarkyti bokšto laiptai¹⁸. 1828 m. vizitacijoje bažnyčios grindys nurodomos mūrinės iš kvadratinių plytų¹⁹. Bažnyčia remontuota 1897 ir 1903 m²⁰. 1902 m. ant plytų paklotos medinės grindys²⁰. Remontų metu uždengtas stogas, perdažytas bažnyčios vidus²⁰. 1916 m. remontuoti bažnyčios pamatai, o XX a. pirmaisiais dešimtmečiais bažnyčia iš pagrindų suremontuota, sutaisyti bažnyčios vargonai²¹. Apie 1960 m. suremontuotas per karą apgriautas bokštas, uždengtas skardinis stogas, sutvarkyta išorė²². 1972 m. suremontuotas bažnyčios išorinis tinkas, 1974 m. – bažnyčios stogas²³. 1988 m. remontuotas stogas, pakeistos medinės stogo konstrukcijos, perklotos grindys zakristijoje²⁴.

Bažnyčioje esantys įrašai taip pat byloja apie remontus vykusius 1897, 1922 ir 1972 m.

Bažnyčios datavimas

Tirtos rūsio, laiptų, pastogės perdangos ir atraminės konstrukcijos. Rūsio perdangoje dominuoja ąžuolo, pastogėje – pušies mediena. Didžioji dalis medienos kirsta 1803–1804 m. žiemą. 1803 m. datuotos pastogės konstrukcijos (penkta, šešta ir septinta nuotraukos). Tai leidžia patikslinti 1828 m. vizitacijoje aprašytą bažnyčios remontą¹⁸. Reikia manyti, kad 1809 m. buvo baigti bažnyčios vidaus įrengimo darbai, o didžioji dalis medinių konstrukcijų įrengtos apie 1804 arba 1805 m. Kadangi tyrimo metu nerasta senesnė mediena, akivaizdu, kad XIX a. pradžioje bažnyčia buvo kapitaliai remontuojama pakeičiant visus medinius konstrukcinius elementus.

Ąžuolo mediena rūsių sijoms ties įlipimo anga prie laiptų kirsta 1851 ir 1860 m. (pirma nuotrauka). Ko gero tai nėra susiję su medinių grindų paklojimu bažnyčioje, nes archyvinių šaltinių duomenimis jos įrengtos tik 1902 m²⁰. Gal apie 1852 ir 1861 m. tiesiog buvo pakeistos susidėvėję medinės konstrukcijos arba tai yra antrinio panaudojimo mediena paimta iš kito pastato. Apytalaukio bažnyčia taip pat tvarkyta 1933 m., nes 1932 m. datuota pušinė varpinės laiptų atrama (trečia nuotrauka).

Literatūra

1. Kandrotienė D. 2010. Kauno arkivyskupijos bažnyčios. Kaunas, Terra Publica, p. 122.
2. Kamuntavičienė V., Šinkūnaitė L. 2012. Apytalaukio parapija. Mikrobendruomenės istorija. Kaunas, VDU leidykla, p. 39.
3. Ten pat, p. 40.
4. Ten pat, p. 40–41.
5. Ten pat, p. 41.
6. Ten pat, p. 43.
7. Ten pat, p. 51.
8. Ten pat, p. 54.
9. Ten pat, p. 57.
10. Ten pat, p. 58.
11. Ten pat, p. 69.
12. Ten pat, p. 75.
13. Ten pat, p. 90.
14. Ten pat, p. 109.
15. Ten pat, p. 110
16. Ten pat, p. 65.
17. Ten pat, p. 110.
18. Ten pat, p. 142.
19. Ten pat, p. 143.
20. Ten pat, p. 147.
21. Ten pat, p. 189.
22. Ten pat, p. 207.
23. Ten pat, p. 208.
24. Ten pat, p. 210.