Klasicistinė Jonavos bažnyčia stačiakampio plano, dvibokštė¹. Kartu su vienuolyno pastatu, bažnyčia stovi seniausioje Jonavos dalyje, ant Neries upės kranto².

Bažnyčios istorija

Pirmąją medinę bažnyčią Jonavoje apie 1750 m. pastatė Žemaičių stalininko Dominyko Kosakovskio našlė Marija Zabielaitė-Kosakovskienė². Tuo pačiu ji išrūpino iš Augusto III privilegiją miestelio įkūrimui². Apie 1775 m. Livonijos vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis į Jonavą pasikvietė vienuolius marijonus ir pavedė jiems laikyti pamaldas bažnyčioje bei prižiūrėti mokyklą^{1, 2}.

1791–1793 m. vyskupo J. K. Kosakovskio lėšomis pastatyta dabartinė bažnyčia². Manoma, kad bažnyčia statyta pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą¹ ankstesnės, manoma sudegusios, bažnyčios vietoje². Spėjama, kad vienuolyno pastatas bažnyčios kairėje pusėje statytas anksčiau nei pati bažnyčia². Klebonijos pastatas³, stovėjęs dešinėje bažnyčios pusėje, sunaikintas Antrojo pasaulinio karo metais².

Vienuoliai marijonai, netekę pragyvenimo šaltinių paliko Jonavą². Kurį laiką bažnyčia rūpinosi Skarulių klebonas². S. F. Potockis paskyrė fundaciją kunigui prie Jonavos bažnyčios išlaikyti². 1803 m. Jonavos valdytojas Juozapas Dominykas Kosakovskis dekretą dėl fundacijos patvirtino ir perdavė bažnyčią vienuoliams trinitoriams². Vos po 24 metų (1827 m.) Jonavos vienuolyno veikla nutraukta dėl fundacijos netikrumo, lėšų trūkumo ir konsistorijos nurodymo pasitraukti trinitoriams iš Jonavos². Formaliai vienuolynas uždarytas 1832 m¹.

Carinės Rusijos laikais, nors vienuolynas buvo uždarytas, bažnyčia veikė ir buvo Skarulių bažnyčios filija². Grafas Pranciškus Kosakovskis 1851 m. bažnyčią suremontavo¹, ². 1922 m. įkurta Jonavos parapija ir filijinė bažnyčia tapo parapine². Literatūroje teigiama, kad 1934–1935 m. bažnyčia suremontuota¹, o pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą ant bažnyčios pastatyti du aukšti dviejų tarpsnių bokštai². 1991 m. trinitorių vienuolyno pastatas grąžintas Jonavos parpijai².

Bažnyčios datavimas

Bažnyčioje išlikusi statybos laiko mediena, kirsta 1791/1792 m. žiemą. Tai perdangos balkiai bei pastogės konstrukcijos mediena (antra ir šešta nuotraukos). Tikėtina, kad iš šio laikotarpio yra ir sija virš vargonų choro (pirma nuotrauka). Nors nėra išlikę visos balanos rievės, balanos trūkstamų rievių rekonstrukciją leidžia ją datuoti 1765–1812 m. (mediana 1787 m.). Tyrimas parodė, kad bažnyčios bokštas pastatytas ne XX a. 4 deš. (1934–1935 m.), o XX a. pradžioje. Mediena jo konstrukcijoms (trečia ir ketvirta nuotraukos) kirsta 1900/1901 ir 1901/1902 m. žiemą. Bokšto viršutinio tarpsnio sija (penkta nuotrauka) datuota 1864–1915 m. (mediana 1889 m.). Tikėtina, kad ji įdėta į konstrukciją tos pačios rekonstrukcijos/remonto XX a. pradžioje metu (dėl architekto Vaclovo Michnevičiaus išlikusių projektų klausimo tyrėjams teks aiškintis išsamiau).

Literatūra

1. Misius K., Šinkūnas R. 1993. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, Pradai, p. 220.
2. Kandrotienė D. 2010. Kauno arkivyskupijos bažnyčios. Kaunas, Terra Publica, p. 15.
3. Jankevičienė A., Čerbulėnas K., Levandauskas V., Miškinis A., Zubovas V. 1994. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, t. 2, p. 416.