Klasicistiniai mūriniai Skaraitiškės dvaro rūmai stovi Raseinių rajone, Skaraitiškės kaime, šalia Tvarkantės upės^{1, 2}.

Dvaro istorija

Manoma, kad Skaraitiškės dvaras įkurtas XVII a⁵. Skaraitiškės pavadinimas greičiausiai kilo nuo pačių seniausių jos valdytojų bajorų Skaraičių asmenvardžio, kurie dar Vytauto laikais turėjo plačias valdas tarp Dubysos ir Šiluvos – Skaraitiškės raktą^{2, 4}. XVIII a. pr. valdos atiteko broliams Gapševičiams^{2, 4}. Vienas jų – Šiluvos bažnyčios infulatas – gavo didžiulius miškus, kuriuos dovanojo Šiluvos bažnyčiai, o antrasis – Skaraitiškės dvarą su palivarkais^{2, 4}. XVIII a. viena iš Gabševičių dukrų ištekėjo už Raseinių žemės teisėjo Tomo Sirjatavičiaus ir kraičio gavo Skaraitiškės dvarą⁴. Išleisdami savo vyresniąją dukrą Teklę už garbingos bajorų Bilevičių giminės palikuonio, Sirjatavičiai pagal tradiciją dvarą padovanojo jauniesiems⁴.

XIX a. dvaras garsėjo puikiai tvarkomu ūkiu ir pažangiausia žemės ūkio technika, šiltais savininkų santykiais su valstiečiais^{2, 4}. Mirus vyrui, turtingą Skaraitiškės dvarą toliau valdė žmona Teklė Sirjatavičiūtė-Bilevičienė⁴. Pavyzdingo ūkininkavimo tradicijas tęsė Teklės ir Jono Bilevičių sūnus Pranas (1820–1878)⁴. Jaunystėje Pranas Bilevičius mokėsi Kražių ir Mintaujos gimnazijose². Motinai likus našle, P. Bilevičius apsigyveno Skaraitiškėje ir 1847 m. vedė Kunigundą Pilsudskytę⁴. 1858 m. P. Bilevičius buvo išrinktas Raseinių apskrities žemės teismo pirmininku⁴. 1862 m. P. Bilevičius paleido savo valstiečius iš baudžiavos, išskirdamas jiems didesnę ir geresnę dvaro žemių dalį². 1863 m. už dalyvavimą sukilime Pranas Bilevičius buvo areštuotas ir kartu su šeima ištremtas į Sibirą². Kadangi Teklė Bilevičienė dar anksčiau Skaraitiškės dvarą buvo spėjusi užrašyti savo anūkei Uršulei, dvaras išvengė konfiskacijos, tačiau rūmuose sukauptos vertybės buvo išgrobstytos². 1879 m. (kitais duomenimis 1878 m.⁴) Uršulei Bilevičiūtei ištekėjus už gretimo Aukštadvario dvaro savininko sūnaus Leono Kontrimo, Skaraitiškė visam laikui perėjo Lietuvos bajorų Kontrimų giminės nuosavybėn². Istorinėje literatūroje yra žinių, kad ir anksčiau dvaras siejosi su bajorų Kontrimų vardu: po 1831 m. sukilimo pralaimėjimo čia slapstėsi ir 1836 m. mirė garsus švietėjas ir publicistas, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros steigimo iniciatorius, slaptos „Nenaudėlių” draugijos įkūrėjas Kazimieras Kontrimas (1776–1836)⁴.

Leono Kontrimo darbus vėliau tęsė sūnėnas Leonas Kontrimas, o po jo – pastarojo sūnus Ignas Kontrimas⁴. Jie abu aktyviai dalyvavo Kaune įsteigtos Lietuvos žemės ūkio draugijos veikloje⁴. Čia įgytos žinios jiems padėjo tvarkant dvaro reikalus, todėl dvaro ūkis išliko pavyzdiniu⁴. 1894 m. Skaraitiškės dvare įkurta pieninė⁴. XIX a. dvarui priklausė 710 dešimtinių žemės⁴.

Pirmojo pasaulinio karo metais palei Skaraitiškę ėjo fronto linija, dvare buvo apsistoję vokiečių kareiviai^{2, 3, 4}. Dvaro šeimininkas Ignas Kontrimas buvo priverstas pasitraukti, tačiau tais pačiais 1915 m. Kėdainiuose susirgo ir mirė^{2, 4}. Karo metais dvare kilo gaisras, kurio metu sudegė 14 medinių dvaro sodybos pastatų^{3, 4}. 1918 m. iš Maskvos parvykęs jo brolis inžinierius architektas Pranas Kontrimas perėmė dvaro valdymą^{2, 4}. 1922 m. dvaro parkas užėmė apie 11 ha plotą¹. Naujasis dvaro šeimininkas dalį žemių pardavė, pamažu atstatė apgriautus ir sudegusius karo metu ūkinius trobesius, remontavo rūmus ir čia šeimininkavo iki 1940 m^{2, 3, 4}. Tuo laiku dvarui priklausė apie 142 ha žemės⁴. Dvaras nacionalizuotas 1940 m. rugsėjo 24 d². Tais pačiais metais mirė dvaro savininkas Pranas Kontrimas⁴. M. Kontrimienė ir jos dukra Sofija 1941 m. birželį buvo ištremtos į Sibirą⁴. 1940 m. duomenimis konfiskuotame dvare buvo turtinga biblioteka, senoviniai baldai ir XVIII a. nežinomo dailininko tapytas LDK iždininko Jurgio Kontrimo portretas². Nacionalizuotos Skaraitiškės bei aplinkinių dvaro vertybės pateko į Tytuvėnų bazę, iš kur buvo turėjo būti paskirstytos į Telšių „Alkos” ir Šiaulių „Aušros” muziejus^{1, 2}. Tolimesnių žinių apie šių vertybių likimą ar išlikimą nėra². 1941 m. įkūrus tarybinį ūkį dvaro rūmuose apsigyveno valstybiniame ūkyje dirbusių žmonių šeimos, atvykusios iš Baltarusijos ir Rusijos bei įsikūrė tarybinio ūkio kontora⁴. Apie 1950 m. dvaro rūmuose atidarytas vaikų darželis, čia veikė pradinė mokykla⁴. 1995 m. dvaro sodyba privatizuota⁴.

XX a. pradžioje dvarui priklausė 22 pastatai, kurių didžioji dalis buvo mediniai ūkiniai statiniai². Iki mūsų dienų Skaraitiškės dvaro sodyboje išliko klasicistiniai dvaro rūmai, pieninė, svirno bei dviejų ūkinių pastatų liekanos². Iš mažųjų architektūrinių formų išliko vartų stulpų liekanos².

Dabartiniai mūriniai Skaraitiškės dvaro rūmai pastatyti 1838 m. vietoje senų medinių¹. Kitais duomenimis rūmai statyti 1839 m². Šis pastatas yra devynių sąramų, stačiakampis, tinkuotas, turintis aukštus pamatus, įspūdingus skliautuotus rūsius¹. Rūmai išlaikė pirminius tūrio ir plano bruožus². Istorinė literatūra liudija, kad nei Leonas, nei Ignas Kontrimai, valdę Skaraitiškę iki 1915 m., žymesnių perstatymų ir rekonstrukcijų nevykdė².

Šalia dvaro kažkada buvo išdėstytos akmeninio mūro arklidės ir daržinės, iš kurių šiuo metu likę tik pamatai¹. Šiaurinėje dvaro pusėje stūkso ūkinis pastatas, kažkada naudotas kaip maisto atsargų saugykla¹. Į rytus nuo dvaro buvo parkas, taip pat tvenkinys, sukurtas patvenkus Dembulę¹. Dar vienas tvenkinys buvo sukurtas patvenkus Tvarkantę, prie šio tvenkinio užtvankos buvo pastatytas akmeninis vandens malūnas, kuris sovietmečiu neprižiūrimas sugriuvo¹.

Rūmų datavimas

Medienos pavyzdžiai – nuopjovos dendrochronologiniams Skaraitiškės dvaro tyrimams paimti 1970 m. Tirti dvaro rūmai ir daržinė. Statybai naudota eglės mediena. Sėkmingai datuoti keturi mėginiai iš devynių: trys iš gyvenamo namo ir vienas iš daržinės. Gautos šios datos: 1776, 1777, 1778 m. (rūmai), 1761 m. (daržinė).

Tyrimų metu gautos XVIII a. antros pusės datos, t.y. dar iki to laiko kai 1838 ar 1839 m. pastatyti mūriniai dvaro rūmai^{1, 2}. Jei nekvestionuosime dabartinių mūrinių Skaraitiškės dvaro rūmų statybos datos, tirta mediena yra antrinio panaudojimo iš ankstyvesnio statinio, kuris statytas apie 1777–1779 m. Visų trijų mėginių rievių serijų didelis panašumas rodo, kad visos trys eglės kirstos iš to paties miško ir jų mediena tikėtina buvo panaudota viename statinyje. Neaišku ar tai buvo ankstesnis dvaro rūmų vietoje buvęs medinis pastatas, ar kuris nors kitas pastatas dvaro teritorijoje. Išlikę žinios apie dvarą XVIII a. gana skurdžios. Tai laikotarpis kai Gabševičių dukra ištekėjo už Raseinių žemės teisėjo Tomo Sirjatavičiaus ir kraičio gavo Skaraitiškės dvarą⁴ bei jų dukters Teklės Sirjatavičiūtės-Bilevičienės dvaro valdymo laikotarpis⁴. Dvaro daržinė (neišlikusi) statyta 1762 m. Atlikti tyrimai liudija aktyvius statybos darbus Skaraitiškės dvare XVIII a. antroje pusėje.

Literatūra

1. Skaraitiškės dvaras. Vikipedija, Laisvoji enciklopedija. [Prieiga 2023-07-25]
2. Skaraitiškės buvusi dvaro sodyba. Kultūros paveldo centro svetainė. [Prieiga 2023-07-26].
3. Skaraitiškės dvaro svirnas (neišlikęs). Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro svetainė. [Prieiga 2023-07-26]
4. Skaraitiškės dvaro sodybos fragmentai LR Kultūros vertybių registre (objekto kodas Nr. 543). [Prieiga 2023-07-26].
5. Semaškaitė I. 2003. Lietuvos pilys ir dvarai. Vilnius: Algimantas, p. 34.