Tilto istorija

Kauno geležinkelio tilto istorija tampriai susijusi su Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio tiesimu, kuris per Lietuvą nusidriekė 1858–1862 m. Geležinkelio statyboms vadovavo rusų generolas grafas V. A. Bobrinskis¹.

Tilto statyba pradėta 1859 m. balandžio mėn., baigta 1862 m. vasario 4 d¹. Tiltą statė prancūzų firma Ernest Gouin et Cie¹. Statybai vadovavo prancūzų inž. Cezanas¹. Bendrovėje pagamintos metalinės tilto dalys 1859 m. atplukdytos Baltijos jūra ir Nemunu į Kauną¹. Kadangi geležinkelio tiltas Nemuno upę kirto ne statmenai, todėl jis pailgėjo 52 metrais (iki 327 m.)¹. Tiltas kainavo 904 000 carinių rublių¹. Pirmas traukinys tiltą pervažiavo 1862 m. vasario 27 d¹.

1862 m. pastatytas geležinkelio tiltas nukentėjo per abu pasaulinius karus². Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, traukdamiesi iš Kauno rusų kareiviai 1915 m. rugpjūčio 17–18 d. naktį susprogdino dvi vidurines tilto santvaras¹. Kauną užėmę vokiečiai įrengė laikiną pontoninį tiltą², atstatė išsprogdintas ir sustiprino likusias fermas¹. Tokį kombinuotą tiltą, pavadintą Reichsbrücke, vokiečiai baigė remontuoti 1916 m. balandžio 14 d¹. Į tilto atidarymą atvyko feldmaršalas Hindenburgas (Paul von Hindenburg) ir simboliškai užveržė paskutinę veržlę¹.

Per Antrąjį pasaulinį karą tiltas buvo dukart sugriautas: 1941 m. birželio 24 d. rusų generolo Šlemino įsakymu jį susprogdino besitraukianti Raudonoji armija; buvo išsprogdintos dvi vidurinės santvaros¹. 1941 m. rudenį vokiečiai buvusias parabolines santvaras perstatė į stačiakampes¹. Toks jis tarnavo iki 1944 m. vasaros¹. 1944 m. rugpjūčio mėnesį pasitraukdami vokiečiai tiltą vėl susprogdino¹.

Dabartinę išvaizdą tiltas įgavo 1945–1948 m., kai jį atstatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys¹. 1996 m. Kauno geležinkelio tiltas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (KVR Nr. 22215)³.

Polių datavimas

Tyrimų metu 2002 m. vasarą nusekus vandens lygiui Nemuno kairiajame krante surinktos nuopjovos iš trikampės polinės konstrukcijos upėje po geležinkelio tiltu ir žemiau jo. Poliuose dominuoja pušies mediena, eglės mediena nustatyta tik vienoje nuopjovoje iš 18. Kaip ir poliuose po Aleksoto tiltu, dėl besikeičiančių aplinkos sąlygų (potvynių ir atoslūgių) neišliko išorinės polių rievės. Polinės konstrukcijos datuotos 1856 m. (paskutinė išlikusi rievė). Taigi, net geriausiai išsilaikę poliai išbuvę vandenyje 140 metų prarado bent prarado 5–6 metines rieves iki 1862 m. geležinkelio tilto¹ statybos laiko.

Literatūra

1. Kauno žaliasis geležinkelio tiltas. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro svetainė. [Prieiga 2021-12-18].
2. Kauno geležinkelio tiltas. Vikipedija, Laisvoji enciklopedija. [Prieiga 2021-12-18].
3. Kauno geležinkelio tilto LR Kultūros vertybių registre (kodas Nr. 22215). [Prieiga 2021-12-18].