Pavadinimas | Kėdainių šv. Juozapo bažnyčia | Pastatas | bažnyčia |
Savininkas | Romos katalikų bažnyčia | Koordinatės | 55º17’11,8” Š. pl., 23º58’41” R. ilg. |
Savivaldybė | Kėdainiai | Adresas | Radvilų g. 10, Kėdainiai |
Statybinė medžiaga | medis | Stilius | vėlyvasis barokas |
Pastatyta | bažnyčia: 1763–1766 m. varpinė: 1763 m. |
Remontuota | bažnyčia: 18045, 18417, 18631, 1953–19576, 1991–20006 m. varpinė: 18417, 1991–20006 m. |
Šv. Juozapo bažnyčia stovi Kėdainiuose, Nevėžio dešiniajame krante1. Bažnyčia medinė, kryžminio plano, dvibokštė, trinavė1. Šventoriuje stovi medinė varpinė1. Bažnyčios istorija1704 m. Kėdainiuose paskirtas sklypas Karmelitų bažnyčios ir vienuolyno statybai1. 1709 m. pastatyta karmelitų koplyčia ir vienuolynas2. 1713 m. įkurta parapija1. Parapijiečių padedami karmelitai naujos bažnyčios ir varpinės statybą baigė 1766 m2. Pastatyta Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia buvo pseudobazilikinė, lotyniško kryžiaus plano3. Bažnyčiai dar 1753 m. suteiktas šv. Juozapo titulas2. Apie 1790 m. įrengti vargonai4. Manoma, kad tai Vilniaus meistrų kūrinys4. Šių vargonų prospektas vienas gražiausių mažųjų rokokinių pavyzdžių Lietuvoje4. Vargonai remontuoti XX a. pr., restauruoti 1993 m4. 1805 m. vizitacijos akte nurodoma, kad 1804 m. gontais naujai uždengtas bažnyčios stogas5. Bažnyčioje buvo keturi altoriai5. 1832 m. liepos 17 d. caro Nikolajaus įsakymu Kėdainių karmelitų vienuolynas buvo uždarytas6. Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčią padarė filijine ir prijungė prie Josvainių parapijos6. Vienuolyno pastatas paverstas kareivinėmis1, 2. Parapijai 1820 m. priklausė Kėdainių miestas ir Janušavos priemiestis1, 2. 1841 m. vizitacijos akte nurodoma, kad bažnyčią tais pačiais 1841 m. suremontavo kunigas filialistas Benediktas Putramentas7. Bažnyčia stovi ant akmens mūro pamato, iš lauko apkalta lentomis7. Ji yra 15 sieksnių ilgio ir 7,5 sieksnių pločio7. Bažnyčioje dvi zakristijos, įrengti 7 registrų vargonai7. Bažnyčioje sudėtos plytų grindys7. Stogas naujai perdengtas gontais7. Ant jo vienas bokštas su geležiniu kryžiumi7. Bažnyčioje 23 įvairaus dydžio langai, dvejos durys7. Šalia stovi sena medinė, kvadratinė, 2,5 sieksnių dydžio varpinė7. Varpinė be durų, naujai dengta gontais, apkalta lentomis, su dviem dideliais varpais7. Ant varpinės stogo geležinis kryžius7. 1842 m. vizitacijos akte pakartojama 1841 m. vizitacijos akte pateikiama informacija8. 1845 m. vizitacijos akte nurodoma, kad bažnyčiai suteiktas Švč. Mergelės paaukojimo titulas9. Bažnyčioje buvo 5 altoriai9. Nurodoma, kad šventorius neaptvertas dėl kareivinių (kazarmów) statybos9. Literatūroje minima (nenurodant šaltinių), kad iki 1863 m. suvežta mediena bažnyčios sienojams pakeisti1. 1873 m. bažnyčios vizitacijos akte nurodoma, kad bažnyčia pastatyta 1766 m. ir jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės titulas10. Tuo metu bažnyčioje buvo 5 altoriai11. Po Pirmojo pasaulinio karo bažnyčia buvo Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios filija1. 1936 metais Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčiai suteiktos parapijos bažnyčios teisės6. Tarpukariu Šv. Juozapo bažnyčia tapo mokinių bažnyčia6. 1953–1957 metais bažnyčia remontuota: 1953 m. tvarkyti altoriai, restauruoti paveikslai, 1954 m. remontuotas vidus ir tvarkytas šventorius, 1957 m. remontuota zakristija, uždengtas bažnyčios stogas, zakristijoje sudėti nauji langai ir durys, pastatyta krosnis6. Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia uždaryta 1963 m. sausio 23 d6. 1963 m. kovo 26 d. dalis Šv. Juozapo bažnyčios turto buvo perduota Šv. Jurgio bažnyčiai, o 1963 m. balandžio 9 d. likusi dalis Vilniaus ateizmo muziejui6. Uždarant bažnyčią, parapija prijungta prie Šv. Jurgio parapijos6. 1963 m. bažnyčia uždaryta ir paversta Elektros aparatūros gamyklos sandėliu12. 1971 m. Šv. Juozapo bažnyčia įtraukta į Lietuvos TSR paminklų sąrašą6. Po 1991 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems ir restauruota pagal Dainiaus Juozėno projektą12. Remonto darbai pradėti 1991 m. tęsėsi iki 2000 m6. Iš literatūroje bei šaltiniuose pateiktų duomenų nėra aišku, kuomet Šv. Juozapo bažnyčia iš vienbokštės tapo dvibokšte. Vizitacijos aktai mini buvus vieną bokštą (wieża iedna). Bažnyčios datavimas
datavimas Datuotos bažnyčios pagrindinės pastogės (perdangos sijos, statramsčiai), dešiniosios navos (sienojai, 1–2 nuotraukos) ir varpinės (pirmo ir antro aukšto sienojai; 3–5 nuotraukos) medinės konstrukcijos. Bažnyčios medinėms konstrukcijoms įrengti naudota išimtinai pušies mediena. Bažnyčios pastogės mediena datuota 1762, 1764 ir 1765 (dominuoja) m. Šios pušys kirstos 1762/1763, 1764/1765 ir 1765/1766 m. žiemos sezonų metu. Varpinės pirmo aukšto sienojai datuoti 1762 m. Ši mediena kirsta 1762/1763 m. žiemos sezono metu. Antro aukšto varpinės medienos nesidatuoja. XIX a. atlikti bažnyčios remonto darbai aprašyti vizitacijos aktuose nepalietė bažnyčios pastogės konstrukcijų bei sienojų. Matomai, buvo apsiribota tik apatinių sienojų pakeitimu, išorės apkalimu bei naujos stogo dangos užklojimu. Dendrochronologiniai Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios tyrimai atskleidė, kad mediena statybai kirsta nuo 1762/1763 iki 1765/1766 m. žiemos sezonų. Gautos datos atitinka literatūroje skelbtiems duomenims, kad naujos bažnyčios statyba baigta 1766 m2. Neatmestina prielaida, kad varpinė pastatyta apie 1763 m., t.y. keliais metais anksčiau nei bažnyčia. Literatūra
1. Misius K., Šinkūnas R. 1993. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, Pradai, p. 150. |